Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje veikianti parduotuvė „Maxima“ yra įsikūrusi per du aukštus, tačiau patekti į antrą aukštą galima tik laiptais. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad taip diskriminuojami žmonės su judėjimo negalia – jiems nesudarytos sąlygos oriai apsipirkti.
Atliekant tyrimą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, „Maximos“ atstovai tvirtino, kad parduotuvėje veikia lydimasis liftas, kuriuo žmonės gali keltis į antrą aukštą, taip pat – kad esant poreikiui, parduotuvės darbuotojai gali surinkti pirkėjų norimas prekes iš antro aukšto.
„Maximos“ informaciją įvertino Tarnybos teisininkai, pateikti vertinimą paprašyta ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ekspertų. Paaiškėjo, kad parduotuvėje esantis lydimasis liftas yra pagalbinėse patalpose ir skirtas tik kroviniams – juo naudotis žmonėms su negalia ir kitiems pirkėjams nėra saugu. Parduotuvėje taip pat nėra teikiama informacija apie minėtą prekių surinkimo paslaugą – neaišku, kaip atvykęs judėjimo negalią turintis pirkėjas turėtų apie ją sužinoti.
„Maximos“ atstovai taip pat teigia, kad pastatas, kuriame įsikūrusi parduotuvė, pastatytas 1974 metais, o remontuotas – 2010-aisiais, kai reikalavimai visuomeninės paskirties statinių prieinamumui dar nebuvo įsigalioję.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė „Maximai“ siūlo užtikrinti prieinamumą į visas klientams skirtas patalpas ir sudaryti orias sąlygas asmenims su judėjimo negalia įsigyti prekes.
Birutė Sabatauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.
„Nepaisant to, kad šis, kaip ir daugelis kitų pastatų Lietuvoje, pastatyti sovietmečiu (ar dar seniau), negalvojant apie žmonių su negalia poreikius, „Statinių prieinamumo“ reglamentas pasirašytas dar 2019, įsigaliojo – 2020 metais. Norisi tikėtis, kad šiandien reikalingi pokyčiai tokiuose pastatuose yra vykdomi, planuojami, ar bent inicijuojami.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad net ir esant prekių surinkimo paslaugai, prašymas atnešti konkrečias prekes iš antro parduotuvės aukšto, nesudarant galimybių pačiam pirkėjui išsirinkti iš parduotuvės asortimento, yra neorus, nelygiavertis apsipirkimo būdas, lyginant su visais parduotuvės klientais. Manyčiau, kad šis, kaip ir kiti panašūs pavyzdžiai, turėtų būti paskata įvairioms parduotuvėms peržiūrėti, kaip jose užtikrinamos galimybės asmenims su negalia“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Gavusi Tarnybos sprendimą, „Maxima“ informavo, kad per protingus ir kiek įmanoma trumpesnius terminus planuoja atlikti reikalingus pokyčius parduotuvėje ir užtikrinti galimybę judėjimo negalią turintiems asmenims apsipirkti antrame parduotuvės aukšte. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdys stebėseną, kaip įgyvendinamas sprendimas.
