Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Pasirašyk

Peticija prieš cenzūrą, už žmogaus teises ir žodžio laisvę – grąžinkite „Gintarinę širdį“ skaitytojams

Pasibaigusi
2014 05 11
Komentarų skaičius

19

Grafinis elementas

Lietuvos Respublikos Prezidentei,
Lietuvos Respublikos Seimui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Lietuvos edukologijos universitetui

Mes, šią peticiją pasirašiusieji Lietuvos gyventojai, visuomenės veikėjai ir organizacijos, norime išreikšti savo susirūpinimą dėl Lietuvoje vis dažniau pasitaikančios meno kūrinių, kultūrinių ir šviečiamųjų iniciatyvų cenzūros ir raginame Lietuvos Respublikos valdžios organus imtis veiksmų, kad šiai tendencijai būtų užkirstas kelias.

Vienas iš naujausių tokios cenzūros atvejų yra LR Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams prieštaraujantis Neringos Mikalauskienės-Dangvydės pasakų rinkinio vaikams „Gintarinė širdis” platinimo sustabdymas. Šis pasakų rinkinys buvo išleistas Lietuvos edukologijos universiteto leidykloje, leidybą dalinai finansuojant Lietuvos biudžeto lėšomis, sudarius sutartį tarp Kultūros ministerijos, atstovaujamos Nomedos Zienkienės ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU), atstovaujamo rektoriaus prof. habil. dr. Algirdo Gaižučio. Pasakų knyga „Gintarinė širdis” palankiai įvertinta vaikų literatūros žinovų, rekomendaciją Kultūros ministerijai paremti knygos leidybą teikė šalyje gerai žinoma vaikų literatūros kritikė ir autorė Gintarė Adomaitytė. Kultūros ministerija pasakų rinkinį įvertino kaip atitinkantį visus remiamiems literatūros kūriniams keliamus reikalavimus ir skyrė dalinį finansavimą (t.y. 7010 Lt) jo leidybai.

Tačiau konservatyviai organizacijai Lietuvos Tėvų forumas bei grupei Seimo narių kreipusis į Lietuvos edukologijos universitetą ir Kultūros ministeriją dėl dviejų rinkinyje esančių pasakų ,,Kaip karaliaus sūnūs išminties ieškojo” bei ,,Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių, lakštingalom giedančių”, pasakojančių apie romantišką meilę tarp tos pačios lyties žmonių, knygos platinimas sustabdytas. LEU rektorius prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis 2014-03-27 išleido įsakymą Nr. 1 – 224, kuriame nurodoma „nutraukti prekybą leidiniu, o visą neišplatintą leidinio tiražą pristatyti į archyvą”. Lietuvos edukologijos universitetas taip pat pakeitė savo oficialią poziciją, pasakų knygą „Gintarinė širdis” viešai įvardijęs „agresyvia homoseksualizmo propaganda”. Negana to, Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos direktoriui Jonui Balčiūnui LEU rektoriaus 2014-04-22 įsakymu Nr. 1-291 skirta drausminė nuobauda – papeikimas „už aplaidžiai vykdytas pareigas leidžiant N. Dangvydės knygą „Gintarinė širdis”.

Sustabdžius knygos platinimą, LR Kultūros ministerija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ŽEIT) su prašymu knygą įvertinti Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo aspektu. Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamzičkienės vadovaujamos tarybos ekspertai nustatė, kad minėtose dviejose pasakose „paskelbta informacija priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai – atitinka Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte numatytą kriterijų (skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata)”. ŽEIT taip įvardijo, kad jos nuomone, informacija, skelbiama knygoje „Gintarinė širdis” nėra draudžiama, tačiau privalo būti žymima indeksu „N-14″, įspėjančiu, kad knygos turinys yra kenksmingas nepilnamečiams iki 14 metų. Gavęs tokią ŽEIT įvertinimą, Kultūros ministras Šarūnas Birutis 2014-04-24 raštu Nr. S-2-1014 įpareigojo LEU „imtis priemonių (…) siekiant apriboti neigiamą poveikį nepilnamečiams iki 14 metų darančios informacijos, esančios knygoje, skleidimą”. Kultūros ministerija žiniasklaidoje patvirtino reikalausianti pažymėti knygas „N-14″ ženklu, o LEU to neįvykdžius, grąžinti knygos leidimui skirtą paramą.

Pabrėžiame, kad tiek Lietuvos edukologijos universiteto, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bei Kultūros ministerijos veiksmai ir išvados yra neteisėti, prieštaraujantys LR Konstitucijai bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams, riboja kūrybos laisvę ir diskriminuoja seksualinės orientacijos pagrindu.

Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras, vertindamas situaciją, ŽEIT išvadą pavadino „visišku teisiniu absurdu”. Pasak jo, ŽEIT išvada padaryta ignoruojant LR Konstitucinio teismo Konstitucijos 38 straipsnio išaiškinimą (2011 m. nutarimas Nr. X-1569), kuriame teigiama, kad „Konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto”. Taigi tokiu sprendimu yra nepagrįstai ribojama minčių, įsitikinimų reiškimo laisvė, apimanti ir meninės raiškos (kūrybos) laisvę, kurią užtikrina LR Konstitucijos 25 straipsnis bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnis, jis akivaizdžiai diskriminacinis.

Peticiją pasirašantieji asmenys prašo taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad LEU savo vykdomą cenzūrą bando pateisinti, naudodamas formuluotę, kuri egzistavo ankstesnėse Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisose. Tuometines pataisas, pagal kurias turėjo būti ribojama informacija, kuria „propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai”, sukritikavo Europos Parlamentas bei tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International” ir „Human Rights Watch”. Siūlytos pataisos pripažintos homofobinėmis ir atmestos.

Bandant pateisinti N. Mikalauskienės-Dangvydės literatūros kūrinio cenzūrą, taip pat manipuliuojama dabartine Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcija. Minimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas, kuris draudžia skatinti kitokią negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą, interpretuojamas tiesmukai, neatsižvelgiant į Konstitucinio teismo LR Konstitucijos 38 str. išaiškinimą, bei ignoruojant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnį, garantuojantį kūrybos laisvę.

Mes, pasirašiusieji šią peticiją, REIKALAUJAME:

Lietuvos įstatymų leidėjus panaikinti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 2 dalies 16 punktą, kad ateityje būtų užkirstos bet kokios manipuliacijos juo, o meno kūrėjai bei viešosios informacijos rengėjai nebebūtų cenzūruojami ir persekiojami.
LEU pakeisti universitetui gėdą užtraukusį sprendimą ir nedelsiant atnaujinti „Gintarinės širdies” platinimą bei oficialiai atsiprašyti autorės.
Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę išreikšti poziciją, kuri akivaizdžiai parodytų paramą žmogaus teisėms, ypač Konstitucijos ginamai žodžio ir kultūros laisvei, bei imtis konkrečių veiksmų, kad cenzūrą vykdantys asmenys ir/ar institucijos susilauktų Lietuvos įstatymuose numatytos bausmės.
Taip pat raginame LR valdžios atstovus nedviprasmiškai pasmerkti diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu ir užtikrinti, kad šis ir kiti panašūs žmogaus teisių pažeidimai susilauktų adekvačios teisinės ir politinės reakcijos.

Peticijos autoriai:
Rasa Navickaitė
Donatas Paulauskas
Laima Vaigė

„Peticija prieš cenzūrą, už žmogaus teises ir žodžio laisvę – grąžinkite „Gintarinę širdį“ skaitytojams“ baigėsi 2014 liepos 16 d., ją parėmė 1043 žmonės.  Visą pasirašiusių asmenų sąrašą rasite ČIA.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. Mindaugas

    Per tą suknistą tolerantiškumą, ateityje matysim normalių žmonių eitynes….

  2. Linas

    Manau čia tik pretekstas ir prisidengimas įvairiomis ,,gražiomis formomis” bet kokia kaina ir visur, kur tik įmanoma, skelbti ir brukti savo amoralias idėjas. Tokie pasakymai, kad čia šiltos pasakos ir panašiai… Juk mintis ir užuominos aiškios: 1) toleruoti tuos žmones visais atžvilgiais ir bet kuriais atvejais nesvarbu ką jie bedarytų, t. y. jiems suteikiama nevaržoma laisvė daryti bet ką nepaisant nei kitų interesų, nei įstatymų, nei viešosios tvarkos; 2) tokių žmonių negalima kritikuoti. Bet koks pasakymas ,,prieš” ar kritika reikš diskriminaciją; 3) visiškai neištirtas ir neaptartas psichologinis poveikis mažamečiams ir nepilnamečiams asmenims, o kai kuriuo atveju net pilnamečiams. Ko gero tai yra tam tikri psichiniai ar panašaus pobūdžio sutrikimai, kurie nors ir nėra laikomi liga, bet galbūt nulemti iki gimimo momento. Bet juk pasaulyje daug žinoma asmens sutrikimų, kurie nėra laikomi liga, tačiau ne visi juos nori pašalinti. Dalis tai padaro. Galima rasti internete daug pavyzdžių, kai žmonės buvo apsėsti tų idėjų kurį laiką, tačiau jų atsikratė ir išdėstė apie tai savo mintis ir patyrimus. Tačiau akivaizdu bet kam, kad tai yra nenormalu. Turi būti atliekami išsamūs, nepriklausomi tyrimai ir aiškinamasi, kas nulemia tokį asmenų elgesį ir veiksmus? Išvada: būk toks, koks esi, bet laikykis valstybės nustatytos teisės kad ir kokia ji būtų. Kas sudaro valstybę? Labai didelė grupė žmonių, o ne pavieniai asmenys. Kaip suderinti visų interesus? Tik bendro visų balsavimo ir pritarimo keliu. Priešingu atveju negalima kalbėti apie normaliai egzistuojančią valstybę ir jokią demokratiją ir laisves, nes jos uzurpuojamos vardan kažkieno ,,kilnesnių interesų”. Pabaigai siūlau pasidomėti kai kuriomis JAV valstijomis, kai paaiškinama geruoju arba bloguoju, kad kai kurių veiksmų skelbti viešai negalima, nes tai nepriimtina tos demokratinės visuomenės (Valstijos) daugumai žmonių dėl tradicinių, moralinių ir kitokių priežasčių. Ir jų nuomonės privalo būti paisoma ir yra paisoma, priešingai nei Lietuvoje ir daugumoje Europos šalių. Taigi bet kokie ginčai ir samprotavimai čia nepadės, nes abi pusės niekada neras sprendimo, nes mąsto ir visa savo esybe yra visiškai skirtingos. Tad vienintelis būdas yra visos valstybės sprendimas ir balsas. Ir tai ne vien tik teisė, tai ir moralė, dorovė, kuriuos kiekvienas žmogus supranta skirtingai ir turi ribas bei laipsnį. Tad siūlau baigti vienąkart tuos beprasmius ginčus ir tokio pobūdžio veiklą, nukreiptą į viešumą. Tai tikrai nepagerins situacijos, kai 90-95 proc. valstybės žmonių tam nepritaria.

  3. Marina

    Draugiskumas,tolerancsija,atvirumas pagrindine mintis sioje knygoje…

  4. Vytautas

    kodel as turiu toleruoti tai, ko nenoriu?

  5. LGBTQ

    Šita knyga ne tik apie meilę ir toleranciją “kitokiam”, dalis vaikų, kurie galėjo perskaityti šitą knygą, būtent ir nėra “kitokie”, jie yra LGBTQ vaikai ir jiems tokia informacija labai reikalinga.

  6. gaila.....

    …… atrodo , jok Lietuvos vaikams meiles ir tolerancijos “kitokiam” nereikia. Reikian tik pykcio , neapykantos pazeminimu ir agresijos!

  7. zosele

    labai šiltos, mielos pasakos vaikams. apie jokius homoBAUBUS ten nė užuominos nėra.

  8. ?

    Ar jūs visai nesveiki? Tokią nesąmonę brukti vaikams?

  9. Gintaras Kasperionis

    Nematau šioje knygoje jokių problemų. Knyga nėra seksualinio turinio, o palyginus su lietuviškomis pasakomis, netgi nėra žiauri. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad knyga nėra privaloma. Nori perki, nori ne.

  10. Rolandas

    Reikalavimų sąrašo pirmame punkte yra klaida. be kokios turėtų būti bet kokios

  11. LGBT

    Lietuvos LGBT bendruomenė lygiai taip pat kaip ir kitos grupės moka mokesčius, todėl knygos apie LGBT taip pat privalo būti remiamos iš valstybės biudžeto. Nepatinka – neksiatykit, aš klierikalinių tekstų neskaitau, manau, kad jie absoliučiai plauna smegenis ir įdoktrinuoja, bet jam kam nors reikia, tegu skaito. Lygiai tas pats su LGBT ar bet kurios kitos temos knygomis.

  12. Laima

    Propaguojami ne gėjai ir lesbietės, o draugiškumas ir atvirumas. Kai draudimai atiranda neskaičius, kitaip nei cenzūra to nepavadinsi.

  13. hm

    kiek suprantu niekas apie tas pasakas nieko nezinojo, kaip ir Kulturos ministerija dave pinigus, o po to netycia paaiskejo, kad taip propaguojami gejai ir lesbietes. Siaip turbut pati autore manau turetu grazinti Kulturos ministerijai pinigus, o ne kaltinti kitus cenzura.

  14. Gerda

    Skaičiau pasakas, jos labai šiltos, ypač apie mergaitę su pirštinaitėmis, stebuklingą smuiką, laimingąjį princą… Tai pasakos apie toliaranciją, meilę, pakantumą, ir drąsą. Aš manau, kad nereikia visko taip sureikšminti, juk tai tik pasakos, kurios vaikams nekelia kažkokių minčių, tai mūsų suaugusiųjų galvose visokie baubukai. Manau su draudimais kažkas persistengė.

  15. Mindaugas

    Mane vis dar stebina (nors gal ir nestebina), kad užtenka kažkam iš aukštesniųjų instancijų paskambinti, pagrūmoti pirštu, pagąsdinti finansiniu susidorojimu ir tuoj iš lentynų dingsta knyga. Kalbu ne vien apie šią knygą, bet apskritai apie tai, kaip Lietuvoje “tvarkomi” reikalai. Ne, šitaip negalima. Pasirašiau šią peticiją. O knyga taip pat reikalinga. Na, kaip vaikas sužinos apie save, pasaulio įvairenybes, jei užmūrisime jį nuo, kaip kažkas čia minėjo, “brukamos propagandos”? Dvi karalaitės jau žaloja vaiko psichiką, o tradicinės lietuvių pasakos apie raganai išsuktas kojas ir rankas jau nebe. Manau, žmonės bijo, bijo, kad jų vaikai taps tokiais, bet argi jūs tapote žudikais ir prievartautojais, skaitydami kriminalines skiltis? Iš baimės sukuriami mitai apie brunkamas propagandas, niekinamas tradicines šeimos vertybes ar velniai žino ką, bet vien iš to tamsumo ir baimės, o tai dar labiau įrodo, kad šviesti reikia ir reikia knygos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Kitos išeities nematau.

  16. S

    Mane labiausiai stebina ir baugina, kad Letuvoje lytinis švietimas toks skurdus, ribotas, kad dauguma vaikų, paauglių susiduria su rimtomis psichologinėmis problemomis. Manau, kad tos pora pasakų padėtų tiek tiems, kurie savęs ieško ir tiems, kurie yra daugumos atstovai, suvokti, kad mes visi esam skirtingi, visi turim teisę mylėti ir būti savimi.

  17. Laima

    Evaldai, ar skaitėte pasakas? Jos nieko niekam nebruka. Autorė ilgai dirbo vaikų psichologinės pagalbos linijoje ir žino, kaip skaudžiai vaikus veikia bendramžių nepakantumas ir patyčios. Ar tai, kad knygoje skatinama įsiklausyti, o ne niekinti kitokius (taip pat ir neįgalius, silpnesnius, romus, vargingiau gyvenančius) yra amoralu? Amoralu yra drausti pakantumą skatinančias knygas ir vietoj jų skleisti neapykantos, draudimų ir bausmių kultūrą. Būtų gerai, kad pasakų neskaitę žmonės nešnekėtų abstrakčiai apie įsivaizduojamus baubus. Nes ten jokių raginimų ir propagandų nėra.

  18. J.

    Sovietiniai funkcionieriai tą patį aiškino, laisvą mintį cenzūruodami.

  19. Evaldas

    Niekam to nereikia. susitaikykite, jog integracija nevyksta per savo ideologijų(kurios prieštarauja daugelio moraliniams įsitikinimams) brukimą.. taip tik sukelsite dar didesnį pasipriešinimą jūsų tikslams.. nebent jūs tikitės kad visuomenė bus priversta jus pripažinti ir su jūsų propagandomis taikstysis tik dėl to, jog bijos būti nubausti ‘žmogaus teisių’.