Visuomenė

Ko labiausiai bijoma, kai kalbame apie žmonių su negalia gyvenimą bendruomenėje

„Važinėdami po Lietuvą ir kalbėdami su visuomene apie tai, kodėl žmonėms su negalia svarbu gyventi bendruomenėje, o ne atskirtiems, nuolat susiduriame su prieštaringomis nuomonėmis” – dalijasi įspūdžiais asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ (LNF) direktorė Dovilė Juodkaitė. Dalis jų apima nerimą, kad pertvarkos užima ilgą laiką, kiti nerimauja dėl žmonių, gyvenančių globos namuose, ateities.

Dariaus Chmieliausko nuotr.

Specialias diskusijas organizavusi jau keturiuose miestuose – Kaune, Biržuose, Druskininkuose ir Anykščiuose – asociacija fiksuoja kelias pagrindines ryškėjančias nuomones ir nuostatas, dėl kurių kyla aršiausi ginčai tarp diskusijų dalyvių. Pokalbiuose su įvairių šalies miestų ir rajonų merais, už socialinius klausimus atsakingais savivaldybių administracijos specialistais, regionų socialinės globos namų vadovais ir darbuotojais, vietos bendruomenių atstovais abejonės dėl insitucinės globos reformos (deinstitucionalizacijos) veikiau lydimos pasipriešinimo argumentų, nei konstruktyvių siūlymų, ką konkrečiai atliks kiekviena savivaldybė ir vietos bendruomenė, pilnavertiškai integruodama žmones su negalia taip, kad būtų užtikrintos jų turimos teisės.

LNF pateikia savuosius pozicinius atsakymus į susitikimų metu atskleidžiamas pagrindines abejones.

Abejonė: Perėjimas nuo institucinės globos sistemos prie bendruomenėje teikiamų individualizuotų paslaugų žmonėms su negalia – labai ilgas procesas, reikalaujantis itin kruopštaus pasiruošimo. Sveikintina, jeigu kada nors tai kažkas padarys. Gal po 20, 50 metų…

LNF pozicija: Taip, pertvarkos procesai šalies socialinės apsaugos srityje, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, reikalauja tinkamo pasiruošimo, nes yra nukreipti į socialiai jautrias žmonių grupes. Žmonės su negalia ir yra tokia grupė. Visgi reikia pripažinti sau, kad jeigu nepradėsime kalbėti apie reikalingus pokyčius ir įsipareigojimus savo žmonėms šiandien, tai net ir po 20 metų ar dar vėliau nepasieksime jokių rezultatų. Taigi atsakomybė už pokyčių veiksmus, bent pradinius, turi būti prisiimta šiandien. Be to, savo kalbas turime „apvalyti“ nuo abstrakčių sąvokų „kažkas“ ir „kažkada“: kiekvienas turime padaryti geriausia ką galime savo kompetencijų ribose: tiek valdžios, savivaldos atstovai, seniūnijos, nevyriausybinės organizacijos. Jokių problemų sprendimų nukėlimų į neapčiuopiamą ateitį žmonių, tarp jų ir turinčių negalią, teisių klausimais negali būti.

Kalbant apie žmonių su negalia teises, svarbu suprasti, kad kiekviena vastybė, ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, turi ieškoti būtų, kaip įgyvendinti atskirus šio dokumento punktus, tarp kurių yra ir 19 straipsnis, kalbantis apie žmonių su negalia gyvenimą savarankiškai ir įtrauktį į bendruomenę. Lietuva, ratifikavusi Konvenciją 2010 metais, pripažino neįgaliųjų teisę turėti galimybę lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalo gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje; tačiau jiems taip pat turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis ir kitomis pagalbinėmis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę pagalbą, būtiną padėti gyventi ir integruotis į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui ar atskyrimui nuo bendruomenės; o taip pat ir galimybė naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jų poreikius.

LNF apibrėžia, kad žmonių su negalia gyvenimo bendruomenėje samprata susijusi su galimybe tokiems žmonėms gyventi šeimose, o pagalba ir integracija yra suprantama visų pirma kaip galimybė namuose, namų ir artimoje aplinkoje gauti individualius poreikius atitinkančias būtinas ir kvalifikuotas paslaugas, kurios skiriamos ne tik žmogui su negalia, bet ir jo šeimos nariams.

Abejonė: Institucinė globa yra būtina ir tik ji reikalinga mūsų šalyje. Kur dėti žmones su negalia, senukus, kurie neturi šeimos arba kurių šeima nenori prižiūrėti? Ar juos palikti vienus likimo valiai?

LNF pozicija: Dažnai žmonių su negalia galimybes apriboja kitų žmonių nuostatos ir įsitikinimai. Apmaudu, kad ne tik visuomenėje, bet net žmones su negalia vienijančiose organizacijose dar gajus medicininis požiūris į negalią, sutelkiant dėmesį į žmogaus trūkumus, o ne individualumą ir galimybes. Dažniausiai su tuo susiduria sutrikusio intelekto arba psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys.

Požiūris, kad institucijos yra reikalingos, nulemtas ne to, kad kai kurie žmonės yra „per daug“ neįgalūs gyventi visuomenėje, bet visuomenės baimių, išankstinių nuostatų ir nenoro priimti, įvertinti ir pritaikyti skirtingas bei unikalias žmonių su negalia savybes.

Jei žmones būtų galima surūšiuoti pagal jų diagnozę, turinčiųjų tokią pačią šimto ir daugiau asmenų apgyvendinimas vienoje institucijoje atrodytų ir ekonomiškai, ir socialiai protingas sprendimas. Tačiau žmonių su negalia poreikiai, pomėgiai, sugebėjimai bei lūkesčiai yra įvairūs – visai kaip ir negalios neturinčių žmonių. Net atsiradus galimybei sugrįžti gyventi į bendruomenę, kai kurie globos namų gyventojai nenorės palikti institucijos, kurioje, greičiausiai, gyveno netrumpą laiką, gal net visą gyvenimą. Kaip ir ilgai kalėję nuteistieji, palikti instituciją jie bijos todėl, kad nepažįsta kitokio gyvenimo.

LNF akcentuoja, kad neteisinga būtų galvoti, kad socialinės globos pertvarka yra per vieną dieną įvykdomas procesas, po kurio visų institucinių įstaigų tiesiog nelieka. Kalbame apie tą sistemą, kurioje žmonės su negalia gyvena itin mažomis grupelėmis, jiems padeda profesionalūs specialistai, o visas paslaugas jie gauna bendruomenėje pagal tai, kokie yra jų poreikiai. Mes teigiame faktą, kad visi gali gyventi visuomenėje, tačiau tik jei gaus reikalingą ir tinkamą pagalbą.

Abejonė: Visoje Europoje yra socialinės globos namai. Visos šalyse jų daug, jie izoliuoti, uždari, nenorintys įsileisti bendruomenės narių. Taip yra Belgijoje, Olandijoje ir kitose pažangiau gyvenančiose šalyse.

LNF pozicija: Taip, deja, su pertvarkos procesais susiduriame ne tik Lietuvoje. Tačiau, LNF tikslina, kad Belgijos lygių galimybių kontrolierius yra viešai ir atvirai pripažinęs, kad Belgija yra viena iš labiausiai vėluojančių šalių Europoje deinstitucionalizacijos įgyvendinimo srityje. Kita vertus, viešas sistemos ydų pripažinimas tarptautiniame kontekste yra vertingas postūmis keisti ir tobulinti sistemą. Mes gi, apmaudu, vis dar standartiškai giname sistemą, kuri kardinaliau nesikeičia bene 40 metų ir seniai nebeatitinka lygiateisio ir pilnaverčio žmogaus su negalia oraus gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje sampratos. Visuomet reikia turėti minty, kad šią sampratą bendromis pastangomis būtina įdiegti į kiekvieno piliečio pasaulėžiūrą.

———-

Iki metų pabaigos LNF diskusijos deinstitucionalizacijos klausimais bus organizuojamos dar šešiuose miestuose: Marijampolėje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Klaipėdoje ir Vilniuje. Artimiausia vyks Marijampolėje š. m. liepos 2 d., 13 val., kino teatre „Spindulys“ (Kauno g. 13, Marijampolė).

LNF primena, kad susitikimų-diskusijų tikslas – skatinti probleminių neįgaliųjų socialinės globos sistemos pertvarkos bei paslaugų plėtros neįgaliesiems bendruomenėje klausimų sprendimą, pristatyti privalomo perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų (deinstitucionalizacijos) bei žmonių su negalia teisės gyventi savarankiškai bendruomenėje įgyvendinimo Lietuvoje planus, rezultatus ir galimas perspektyvas.

Kartu su minėtomis diskusijomis LNF pristato ir specialų parodų ciklą „Tapatybės iliuzija“, kurio
tikslas – ryžtingai sklaidyti ydingus ir nepagrįstus mitus dėl neįgaliųjų teisės gyventi savarankiškai, vis dar giliai įsitvirtinusius tarp negalios neturinčių visuomenės piliečių. Parodos organizuojamos vykdant projektą „Ne(galia) vs GAL(ia)“. Projektas „NE(galia) vs GAL(ia)“ dalinai remiamas Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje.

Nespėję ar negalintys atvykti į parodą savo mieste, ją visuomet gali pamatyti Lietuvos neįgalųjų forumo interneto svetainės e-galerijoje.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai