Eksperto komentaras

Ko tikėtis iš lietuvio ir baltarusio santuokos dilemos?

Lietuvio ir baltarusio pora daugiau nei metus bando įtikinti šalies institucijas, kad jie turi teisę į šeimos gyvenimą. Pernai gruodį šis klausimas pasisuko nauja linkme. Konstitucinis Teismas sutiko ištirti, ar Užsieniečių teisinės padėties įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Natalija Bitiukova. Alinos Ožič nuotr.

Sutuoktiniai, bet ne šeima

Istorija prasidėjo dar 2015 m. rugsėjį. Su lietuviu susituokęs Baltarusijos pilietis kreipėsi į migracijos tarnybas, prašydamas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Tais pačiais metais poros santuoka buvo registruota Danijoje.

Formaliai, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme jokių kliūčių tos pačios lyties sutuoktinių susijungimui nėra. Užsienio pilietis gali gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jeigu yra sudaręs santuoką ar partnerystę su Lietuvos piliečiu. Įstatymas nenumato, kad susituokę privalo būti skirtingų lyčių.

Visgi migracijos institucijos atsisakė tenkinti baltarusio prašymą, nurodydamos, kad tos pačios lyties asmenų santuoka pagal Lietuvos įstatymus nėra leidžiama, todėl ši sąjunga negali būti įtraukta į apskaitą Lietuvoje. Tokią poziciją palaikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Ką sako Konstitucija?

Sprendimą pora apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Pastarasis pasisakė dėl ES ir konstitucinės teisės taikymo. Jis išaiškino, kad lietuvio ir Baltarusijos piliečio situacijoje ES teisės aktų, konkrečiai – Laisvo judėjimo direktyvos,  pritaikyti neįmanoma. Pareiškėjai negyveno kitoje ES valstybėje pakankamai laiko. Trumpa jų viešnagė Danijoje įregistruojant santuoką nėra pakankamas pagrindas taikyti šios direktyvos nuostatas.

Tačiau, teismo manymu, Lietuvos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nesuteikia vienodų garantijų asmenims, kurių „bendro gyvenimo tikslas yra sukurti šeiminius santykius“. Tokia situacija, teismo vertinimu, laikoma lygiateisiškumo principo pažeidimu, neproporcingu privataus gyvenimo apribojimu bei prieštarauja konstitucinei praktikai dėl šeimos apibrėžimo. Prašydamas išaiškinimo, LVAT kreipėsi į Konstitucinį teismą.

Ko laukti?

Prieš šešerius metus Konstitucinis teismas priėmė daug diskusijų sukėlusį nutarimą, nurodęs, kad pagrindinis šalies įstatymas pripažįsta ir kitokiu nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas. Tai galioja, jei šie santykiai grindžiami „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“.

Nutarime nebuvo užsiminta apie tos pačios lyties asmenų sudarytas sąjungas, tad ši byla suteikia galimybę patikslinti ankstesnį išaiškinimą. Jei Konstitucinis teismas atsižvelgs į LVAT argumentus, tikėtina, kad jo nutarimas gali reikšmingai sustiprinti tos pačios lyties porų teisines garantijas Lietuvoje.

Praėjusiais metais su panašiu klausimu susidūrė ir Europos žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Byloje Taddeucci ir McCall prieš Italiją teismas nusprendė, kad skirtingas homoseksualių ir heteroseksualių porų traktavimas imigracijos kontekste (leidimo gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju) pažeidžia Konvencijoje įtvirtintas teises į privataus gyvenimo gerbimą bei diskriminacijos draudimą.

Pritariančiojoje nuomonėje Islandijos teisėjas Spano nurodė, kad „nors Italija ir nesuteikė galimybės tos pačios lyties poroms sudaryti santuokos ar gauti kitokį savo santykių pripažinimą, joks protingas Konvencijos 8 ir 14 straipsnių aiškinimas neleidžia Italijai traktuoti tokios poros kitaip nei šeimos imigracijos procesų kontekste“. LVAT Taddeucci byla nesirėmė, tačiau, tikėtina, kad jos atgarsius rasime būsimame Konstitucinio teismo nutarime.

Natalija Bitiukova yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais

Komentarai (0)
Susiję straipsniai