Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Naujasis vyriškumas lietuvių paauglių literatūroje

Vytautas Varanius. M. Gailiaus nuotrauka

Vytautas Varanius | 2017 06 01

Būk toks kaip visi, būk normalus, būk vyras arba būsi išstumtas į užribį ir negalėsi žaisti.

Tapatybės klausimas jaunam, besiformuojančiam žmogui yra esminis ir glaudžiai susijęs su visuotinai priimtinais lyčių vaidmenimis. Kas aš esu ir kuo ne-galiu būti? Tai klausimai nuolatos kamuojantys bręstantį paauglį, ieškantį savęs. Ar privalau būti toks kaip visi? – klausia paauglys vaikinas. Ne, – atsako jam gera knyga ir joje jis suranda užuovėją. O kas jeigu tokių knygų mãža? Jeigu dauguma tiesiog „moko“ būti „normaliu“?

Dvidešimt pirmame amžiuje lietuvių paauglių literatūra išgyvena sunkmetį – ji merdi. Anksčiau buvę populiarūs rašytojai nebespėja žengti koja kojon su laiku, vargiai reaguoja į besikeičiančią socialinę, kultūrinę atmosferą. To rezultatas – „mediniai“ (pvz., Kazio Sajos, Vytauto Račicko), dirbtinai sukalti tekstai, visomis išgalėmis besistengiantys pataikyti į jaunųjų skaitytojų auditorijos skonį. Kartais komisijai nėra iš ko sudaryti Metų knygų penketukus. Laimei, situaciją pagyvino 2015 metais „Almos litteros“ leidyklos paskelbtas paauglių literatūros konkursas, suteikęs galimybę naujiems vardams ir kūriniams išvysti dienos šviesą. Tarp konkurso nugalėtojų – vien moterys: Daina Opolskaitė, Akvilina Cicėnaitė, Laura Varslauskaitė, Ilona Ežerinytė, Rebeka Una.

Kur dingo vyrai?

Žinoma, 5:0 moterų naudai dar nereiškia, jog vien tik jos geba rašyti gerus tekstus paaugliams (čia verta prisiminti Gendrutį Morkūną ir jo kūrybinį palikimą, leidusį pažvelgti giliau į paauglio vaikino vidų, suprasti jį kamuojančias problemas), tačiau tokia persvara, be abejonės, liudija liberalėjančią kultūrinę atmosferą Lietuvoje ir skatina vyrus suklusti.

Šį moterų dominavimą siečiau su laisve. Laisve peržengti visuomenėje įsisenėjusius naivios, jautrios, pasyvios moters ir aktyvaus, tvirto, atsparaus emocijoms vyro stereotipus. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje pradėjusios kelti lyčių ir jų atliekamų vaidmenų klausimą moterys stengėsi šių stereotipų nusikratyti ir siekė lygių teisių bei galimybių dalyvauti kūltūriniame, socialiniame gyvenime. To rezultatai gerai matomi literatūroje. Merginos tampa tvirtomis ir nepriklausomomis herojėmis, vaikinai (maždaug nuo aštunto dešimtmečio ir vyrų rašytuose kūriniuose) taipogi ieško naujų saviraiškos galimybių, pamažu vaduojasi iš iki tol dominavusio Tarzano, heteroseksualaus džiunglių valdovo, tipo.

Tik kodėl Lietuvoje vyrai vyrų klausimą literatūroje palieka spręsti moterims?

Kelti tapatybės klausimą, visų pima, reikia drąsos. Ant patriarchalinių pamatų pastatytoje visuomenėje kvestionuoti vyriškumo normas patiems vyrams, atrodo, nėra būtinybės. Dažnai vadovaujamasi principu „nes taip jau yra“, tai „normalu“ ir viskas. Visa kita, kas nepataiko į tvirto, racionalaus, heteroseksualaus vyriškumo normas įgauna negatyvų atspalvį. Todėl LGBT eitynės apspjaudomos, todėl knygynų lentynose tik „normalios“ knygos „normaliems“ paaugliams. Queer sąvokos lietuvių paauglių literatūros diskurse (įskaitant ir moterų rašomus tekstus) gali ieškoti su žiburiu – vis tiek nerasi. Kodėl? Tai baimė.

Literatūra – ypač vaikų bei paauglių – kultūroje egzistuoja kaip nusistovėjusių normų mediatorė, be estetinės kartu atliekanti ir edukacinę funkciją. Naujoji lietuvių moterų kuriama literatūra paaugliams plečia tradicinio, hegemoninio vyriškumo ribas, įvesdama į paauglių skaitybą naujojo vyriškumo tipą, kurį, deja, dažniausiai lydi pažyminys kitoks. Naujasis vyriškumas pasižymi fizinės ištvermės, galios, racionalumo ir švelnumo, subtilumo sinteze. Kitaip tariant, tai – džentelmeniškumas. Tekstuose tokie vyriškos lyties veikėjai dažnai vaizduojami kaip iškrentantys iš konteksto nepritapėliai, nuolat kontrastuojantys su „normaliais“ vyrais, jaunuoliais.

Naujajam vyriškumui artimi personažai lietuvių paauglių literatūroje atsiduria kažkur tarp „normalių“ ir autsaiderių. Tai paaugliai vaikinai, kuriems be įprastų, traciniam, hegemoniniam vyriškumui artimų savybių (racionalumo, fizinės ištvermės, poreikio varžytis, dominuoti) būdingas jautrumas, emocionalumas, galantiškumas. Tačiau moterų rašytuose naujausiuose tekstuose paaugliams emocionalusis, tradiciškai moterišku laikomas polius kartais nustelbia racionalųjį, vyriškąjį – tokiu atveju vaikinai pasirodo kaip itin mergaitiški. Tai nėra nei homoseksualumo, nei biseksualumo apraiškos. Tai veikiau rašymas, neišvengiamai paveiktas feminizmo ideologijos, nors ir netiesiogiai, bet paskatinusios kurti idealius, švelnius vyrų, jaunuolių charakterius kaip atsvarą, priešpriešą tradiciniam, hegemoniniam vyriškumui.

Ko gero, pats ryškiausias naujojo vyriškumo pavyzdys yra Akvilinos Cicėnaitės romano „Niujorko respublika“ pagrindinės veikėjos Beatričės vaikinas Oskaras. Jis naujokas, grįžta į nepriklausomybę ką tik atgavusią Lietuvą iš užsienio. Tai iškart suteikia jam „svetimšalio“ statusą, išskiria iš kitų. Jis yra kitoks nei jo bendraamžiai septintokai berniukai. Kilęs iš inteligentų šeimos Oskaras yra gerai išauklėtas, protingas, jautrus ir rūpestingas – visa tai yra idealaus naujojo vyriškumo (džentelmeniškumo) bruožai. Jis mandagiai elgiasi su klasės merginomis, prieš prisėsdamas prie Beatričės jis mandagiai atsiklausia, ar galima, sužinojęs, jog Beatričės name dingo karštas vanduo, pakviečia ją pas save išsimaudyti, padeda paruošti namų darbus. Oskaras taipogi įrodo, jog nėra tik paliegęs inteligentas, apgindamas Beatričės garbę, kai klasiokas ją apšmeižia.

Taigi inteligentiškas, švelnus, tačiau tuo pačiu ir tvirtas, neskystas. Deja, savo vertybėmis Oskaras kūrinio pasaulyje išlieka balta varna. Kiti berniukai jo nemėgsta, pavydi, laiko jį pasipūtėliu. Tačiau būdamas dėmesio centre Oskaro personažas vis vien neišvengiamai transliuoja skaitytojui žinutę apie naująjį vyriškumą, apie kitokio nei įprasta vyriškumo galimybę, kitokias jo apraiškas. Oskaro išskirtinumas suteikia jam žavesio, savotiškos paslapties, kuri kelia smalsumą, skatina pažinti kitokį, su juo suartėti. Tai ir yra esminis edukacinis momentas, plečiantis tradicinio vyriškumo ribas, įtvirtinantis lietuvių paauglių literatūroje naują šaunaus, protingo, tvirto, bet tuo pačiu ir subtilaus, švelnaus jaunuolio idealą.

Ir visgi, nors naujojo vyriškumo tipas lietuvių moterų rašytuose romanuose paaugliams yra dominuojantis, tradiciniam vyriškumui būdingos savybės (fizinė ištvermė, galia – nurodančios į statusą) yra nepaprastai sureikšminamos. Ypač išvaizda, kuri yra opi šiuolaikinės populiariosios literatūros problema. Naujasis vyriškumas mūsų kultūroje ir literatūroje vis dar turi prašalaičio etiketę, todėl turi įtempti raumenis, kad išliktų ne taip jau liberaliai mąstančioje aplinkoje. Taip ir naujojoje paauglių literatūroje jautrūs jaunuoliai mokosi muštis, kad nebūtų išstumti, ieško darbo, nori užmegzti santykius (su merginomis), kad būtų socialiai pripažinti. Neišlaikantys šio išbandymo nustumiami į užribį, patiria patyčias, smurtą, socialinę atskirtį. Lietuvių moterų rašyti tekstai nemažai dėmesio skiria autsaideriams, parodo kitą gyvenimo pusę, kuri paprastai „normaliems“ yra nematoma, suteikia balsą tiems, kurie paprastai yra negirdimi.

Pagrindinė aptartų kūrinių vertybė yra jų transliuojama tolerancijos kitokiam žinutė. Romanai, skatina įsijausti į kitokio vaidmenį, pažvelgti į pasaulį jo akimis. Tokie empatiją skatinantys edukaciniai momentai plečia įsisenėjusias, traumuojančias tradicinio vyriškumo normas, skatina ieškoti naujų saviraiškos galimybių. Jaunieji skaitytojai tokiuose kūriniuose gali atrasti save, gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, į kuriuos, deja, nepadeda atsakyti nuobodūs, jų nejaudinantys programiniai kūriniai mokyklose. Reikia viltis, jog tai – tekstai, auginantys naują kartą, taipogi ir naujus rašytojus-vyrus, kurie nebijos paklausti: kas mes esame?

Vytautas Varanius yra rašytojas, filologas, šiais metais Vilniaus universitete parašė magistro darbą apie vyriškumo koncepciją šiuolaikinėje paauglių literatūroje

Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės“.

europos-sjungos-vliava-z1_1374585814__800x750

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki