Komentaras

Kas užvirė „gender“ košę? (I dalis)

Mano teisės

Jūratė Griškėnaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Jūratė Griškėnaitė | 2021 07 30

1

Terminas „genderizmas“ internete apibrėžiamas kaip požiūris, „kad yra tik dvi lytys – vyriška ir moteriška – ir kad kiekvieno asmens lyties išraiškos aspektai yra neatsiejamai priklausomi nuo lyties, jam priskirtos nuo gimimo“. Tačiau panašu, kad pastaruoju metu šis terminas įgavo visai kitą reikšmę ir tam pasitarnavo vadinamasis „anti-gender“ judėjimas, kovojantis su „gender“ ideologija, „gender“ teorija ir „genderizmu“ (t. y., panašu, kad viskuo, kas yra susiję su žodžiu „gender“).

Bėda, kad nėra jokių vieningų šių terminų apibrėžimų, todėl nelabai aišku, dėl ko kilo karas. O žinant, kad lietuvių kalboje nėra net tinkamo atitikmens terminui „gender“, jis virto tikra mitine pabaisa, kuri šešėliuose tyko ne tik vaikų ir „tradicinių“ šeimų, bet net bažnyčių ir visos Vakarų pasaulio civilizacijos, aišku, jei tikėsime šiuolaikinėmis siaubo pasakomis, kurias seka socialinių tinklų įtakotukai ir įtakotukės.

Su terminais „sex“ ir „gender“ anglų kalboje nėra didelių bėdų pirmiausia todėl, kad tai yra du atskiri žodžiai ir ilgą laiką žmonės galvojo, kad abu jie reiškia tą patį, tik antrasis – įmantresnis sinonimas, atėjęs iš prancūzų kalbos.

Taip žmonės galvojo maždaug 500 metų, kol 1945 m. JAV psichologas Madisonas Bentleyus apibrėžė terminą „gender“ pavadinęs tai „socializuotu biologinės lyties (angl. sex) aversu“.

Manoma, kad nemažai šioje srityje nuveikė ir JAV kultūrinė antropologė Margaret Mead (1901 – 1978 m.). Ji pati šio termino nevartotojo, jos 1928 – 1949 m. išleistos knygos apie vyrų ir moterų savybes bei socialinius vaidmenis skirtingose kultūrose tiesiogiai paveikė tolesnes diskusijas.

Mokslininkės darbas „Vyras ir moteris“ (angl. Male and Female) apie Ramiojo vandenyno salų gentis 1950 m. Amerikos psichiatrų asociacijos leidžiamame žurnale „American Journal of Psychiatry“ pristatytas kaip nagrinėjantis ne tik biologinius, bet ir socialinius lyties klausimus, t. y., ne tik reprodukcinius, bet ir lyčių vaidmenų skirtumus.

Naujosios Zelandijos psichologas ir seksologas Johnas Money’us (1921 – 2006 m.) buvo vienas pirmųjų autorių, nuo 1955 m. pradėjęs skelbti teorijas apie socialinių konstruktų poveikį asmens socialinės lytinės tapatybės formavimuisi. Jis pirmasis pavartojo terminus „lytinė tapatybė“ (angl. gender identity), „lyčių vaidmenys“ (angl. gender roles) ir „lytinė orientacija“.

Mokslininkams vis labiau domintis vyrams ir moterims būdinga socialine elgsena, visuomenės keliamų reikalavimų, tradicijų, auklėjimo ir kt. poveikiu lytims, išplito naujosios žodžių apibrėžtys.

Viskas atrodė aišku ir suprantama, ypač turint galvoje Vakarų pasaulyje vis labiau įsitvirtinančią lyčių lygybę ir supratimą, kad žmogaus biologinė lytis neturėtų tapti pagrindu riboti jo galimybes visuomenėje ir primesti socialinius vaidmenis.

O 1994 m. Kaire įvyko Jungtinių Tautų konferencija gyventojų ir visuomenės raidos klausimais, apie 20 tūkst. delegatų, atstovaujančių daugiau kaip 180 valstybių (įskaitant ir Lietuvą, kuri JT nare tapo 1991 m.), parengė ir patvirtino Veiksmų programą, kurios trys skyriai skirti šeimai, lyčių lygybei ir reprodukcinėms teisėms bei sveikata. Parengtame dokumente šeima nurodoma kaip pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl turi būti visokeriopai stiprinama, pripažįstamas įvairių šeimų formų egzistavimas.

Taip pat nurodoma kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausią pasiekiamą fizinės ir psichinės sveikatos lygį, įskaitant reprodukcinę sveikatą, apimančią šeimos planavimo paslaugas. Reprodukcinės sveikatos srityje nurodomas prievartos draudimas, reikalaujama kuo įmanoma platesnio paslaugų spektro ir nurodoma individuali teisė laisvai ir atsakingai nuspręsti kiek ir kada turėti vaikų. Vaikų teisių srityje nurodomos teisės į gyvenimo lygį, kuris užtikrintų gerą savijautą, aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą bei išsimokslinimą, ginant nuo bet kokios fizinės ir psichinės prievartos. Šiame dokumente ir konferencijos deklaracijoje pradėtas vartoti žodis „gender“.

Konferencijos rezultatai sulaukė griežtos kritikos iš Šventojo Sosto, Jungtinių Tautų veikloje dalyvaujančio stebėtojo teisėmis, bei musulmoniškų valstybių. Daugiausia nepasitenkinimo sukėlė reprodukcinės teisės, baiminantis, kad abortas gali būti pripažintas pagrindine žmogaus teise, tariama grėsmė motinystei ir siekis normalizuoti homoseksualumą.

Šventasis Sostas terminą „gender“ apibūdino kaip „strateginę priemonę, skirtą pulti ir destabilizuoti prigimtinę šeimą“.

Čikagos universiteto teisės profesorė Mary Anne Case moksliniame straipsnyje „Vatikano karo su „gender ideologija“ transformacijos“ (2019 m.) teigia, kad veikdamas nevyriausybinės organizacijos teisėmis ir kaip religinė institucija, Vatikanas kelis dešimtmečius siekia diskredituoti judėjimą už LGBTQ teises ir daryti įtaką pasaulietinės teisės formavimui.

Komentuoki

  1. The Constitution of the Republic of Lithuania

    Article 29

    All persons shall be equal before the law, courts, and other state institutions and officials.
    Human rights may not be restricted; no one may be granted any privileges on the grounds of GENDER, race, nationality, language, origin, social status, belief, convictions, or views.

    NO SEX ;)