Komentaras

Septynios institucijos svarsto, ar pacientai gali būti eksponatai bankininkams

Yra tokia knygutė vaikams „Ką žmonės dirba visą dieną?“. Joje pristatyta daugybė paveikslėlių demonstruojančių įvairias profesijas ir veiklas viename Darbėnų miestelyje. Prisimenu ją visai ne dėl to, kad dešimtmečius populiarios vaikų knygutės paveiksliukai buvo patobulinti išgyvendinant lyčių stereotipus (dabar ir ugniagesė ten yra, ir tėtis šeimoje vakarienę gaminantis). Bandau įsivaizduoti leidinį, skirtą šiuolaikinėms veikloms – tarp jų ir nevyriausybinės organizacijos kasdienybei.

K. Levickaitė, Daliaus Naginevičiaus nuotr.

Taigi, ką veikia žmonės, dirbantys žmogaus teises ginančiose nevyriausybinėse organizacijose? Pabandysiu pateikti trumpą chronologinę apybraižą, susijusią su viena šių metų veikla, kuri prasidėjo nuo Liepos Želnienės žurnalistiniame tyrimo, publikuoto 15min.lt portale 2017 m. gegužės 14 dieną „Netradiciniai mokymai vadovams – apsimetus studentais už pinigus bendrauti su psichikos ligoniais“ .

Nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, gindama viešąjį interesą, 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi į septynias valstybines institucijas, siekdama inicijuoti tokių veiksmų teisėtumo tyrimą, tarp jų ir į Generalinę prokuratūrą.

Pusė metų – tiek laiko nutekėjo įvairioms institucijoms aiškinantis, ar teisėtai komercinių kursų, skirtų vadovams, dalyviai pateko į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą ar Vilniaus universiteto psichiatrijos kliniką, ar buvo, ar visgi nebuvo žmogaus teisių pažeidimų požymių. Trys institucijos atsiuntė išvadas – ko ir norėtųsi tikėtis, kreipiantis į instituciją oficialiu raštu. Vienos įstaigos išvadomis maloniai pasidalino kita institucija. Su dviejų įstaigų išvadomis teko susipažinti žiniasklaidoje, nes niekada niekas jokių išvadų besikreipusiai organizacijai nepateikė. Viena institucija dar tyrimo nebaigė.

1.      Greičiausiai tyrimą atliko Vilniaus miesto savivaldybė, kurios pavaldumo įstaigose ir vyko šie plačiai nuskambėję „mokymai“. Jau gegužės 24 d. buvo pateikta komisijos išvada, kurioje aiškiai teigiama, kad buvo pažeistos besigydančių ligoninėje ir mokymuose dalyvavusių pacientų teisės, o tokie mokymai apskritai negalėjo būti organizuojami negavus direktoriaus leidimo. Išvada buvo pristatyta dėmesį šiai problemai skyrusios Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.

2.      Birželio 30 d. Lygių galimybių kontrolierė informavo raštu ir savo sprendimą paskelbė tinklapyje www.lygybe.lt. Jame nurodoma, jog įvertinus skelbimą apie siūlomas paslaugas, buvo nustatytas Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Tinklapyje www.augimogrupes.lt  skelbiama: „Jeigu išmoksite rasti kontaktą ir susitarti su žmogumi, turinčiu sunkų protinį ir fizinį neįgalumą, jautriai reaguojantį į apsimetinėjimą, baimę, nepasitikėjimą ir mėginimą įtikti, tuos pačius įgūdžius pritaikysite bendraujant su sudėtingais klientais ar vadovaujant dideliam kolektyvui“. Kontrolierė nustatė, jog asmenys su negalia mokymus reklamuojančiame skelbime yra pristatomi kaip nelygiaverčiai bendravimo partneriai, kaip mokymų priemonė, kuria pasinaudojus galima įgyti  bendravimo įgūdžių su kitais asmenims (neturinčiais negalios). Mokymus organizavusios programos vadovės įspėtos dėl padaryto pažeidimo. Šiandien šiame puslapyje tokios informacijos nebėra.

3.      Birželio 30 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nenustatė su duomenų apsauga susijusių pažeidimų. Išvadoje teigiama, kad per paskutinius vienerius metus Vilniaus universiteto klinikoje, 30 d. įsikūrusiame Vilniaus psichikos sveikatos centre, mokymų dalyviai lankėsi keturis kartus. Mokymų dalyviai pasirašydavo konfidencialumo pasižadėjimus, o ligoninėje besigydančių asmenų duomenys nebūdavo atskleisti. Nei mokymų organizatorėms, nei mokymų dalyviams nebuvo teikiami jokie asmens duomenys, nerodomos bylos ar medicininiai dokumentai, nesakomos žmonių pavardės. Bendraujant pacientai prisistatydavo patys vardu.

4.     Rugpjūčio 17 d. tyrimas buvo baigtas Valstybinėje akreditavimo priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Išvadose aiškiai teigiama, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, susiję su pacientų teisėmis į konfidencialumą. Pacientų sveikatos ir ligos istorijose nėra jokių įrašų apie jų dalyvavimą „Asmenybės augimo grupių“ organizuotuose mokymuose,  o mokymų organizavimas vyko žodiniu pagrindu tariantis su ligoninės skyriaus vedėjais, ligoninės direktorius apie tai nebuvo informuotas nei raštu, nei žodžiu. Maža to, nustatyta, kad skyriaus vedėjai buvo informuoti Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos vadovo, kad renginys švietėjiškas edukacinis, informacija apie komercinį jo pobūdį nebuvo atskleista. Akreditavimo tarnyba savo išvadoje pastebi, kad jai nėra priskirta ikiteisminio tyrimo funkcija, tačiau apklausiant mokymuose dalyvavusius pacientus bei mokymų organizatorius, ne visiškai sutampa informacija apie susitikimus. Gydytojai teigia, kad pacientai dalyvavo bendruose susitikimose, pacientai nurodo, kad „pokalbis vyko dviese su banko darbuotoja“, kad „dalyvavo tik ji ir banko atstovas“. Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teises į konfidencialumą, negavus pacientų rašytinio sutikimo ir negavus administracijos leidimo tokių paslaugų teikimui. Įstaigai paskirtas įspėjimas.

5.      Liepos 31 d. 15min žurnalistė Liepa Želnienė paskelbė žinių portale, kad  Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akademinės etikos komisija neturi pagrindo konstatuoti, kad VU Psichiatrijos klinikos vedėjas doc. Alvydas Navickas pažeidė Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodeksą. Rugsėjo 21 d. ta pati žurnalistė parašė, kad Alvydui Navickui skirtas papeikimas už darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį jam suteiktų teisių viršijimu bei Vilniaus universiteto darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintų darbuotojo pareigų laikytis darbo drausmės ir savo pareigas atlikti dorai ir sąžiningai nesilaikymu. Tačiau informacijos apie tai „Psichikos sveikatos perspektyvos“ negavo nei iš Vilniaus universiteto administracijos, nei iš paties rektoriaus Artūro Žukausko, nors buvo kreiptasi keletą kartų.

6.      Vėlgi ačiū žurnalistei Liepai Želnienei, kuri lapkričio 20 d. paviešino informaciją apie prokuratūroje nutrauktą spalio pabaigoje tyrimą, neradus nusikaltimo sudėties. Įdomu yra tai, kad pareiškėjui VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ atsakymas iki šiol nebuvo pateiktas. Laukiame.

7.      LR Seimo kontrolieriaus įstaiga nuo šių metų pradžios tapo akredituota nacionaline žmogaus teisių institucija. Pristatant šį naują Seimo kontrolierių įstaigos mandatą, buvo viešai džiaugiamasi, kad tai bus „pagrindinis žmogaus teisių balsas“,  pasisakantis įvairiais žmogaus teisių klausimais, bendradarbiaujant su visuomene, bus keliamos svarbiausios žmogaus teisių problemos. Šiai dienai Seimo kontrolierių įstaiga tyrimo dar nebaigė ir jos žodžio šioje mozaikoje dar nėra. Taip pat labai laukiame.

Panašu, kad įvairios institucijos savo mandato ribose skirtingai mato šią situaciją. Tačiau sunku suprasti, ar tikrai tie kertiniai aspektai tokie skirtingi, kad akademinės bendruomenės etikos sargai nemato problemos, kai tuo tarpu savivaldybės ar akreditavimo tarnybos išvadose aiškiai teigiama, kad buvo pažeistos pacientų teisės ir tokie mokymai be direktoriaus leidimo negalėjo būti organizuojami.

Nepaisant to, kad kai kurios institucijos tikrai bendradarbiauja ir atsako į užklausas ir pareiškimus, ar mes, nevyriausybinės organizacijos, esame iš tikrųjų traktuojamos kaip pilietinės visuomenės dalis, jos balsas, ar tik pasirašome darbo grupėse, užtikrindami taip vadinamą NVO dalyvavimo principą priimant sprendimus ministerijose? Koks mūsų vaidmuo? Akivaizdu, kad aktyvūs pilietiški žurnalistai vykdo ruporo funkciją ir neleidžia aktualiems žmogaus teisių klausimams būti paslėptais po kilimu. Ačiū jiems. Tačiau kiek tokių sąmoningų žurnalistų yra ir kiek žmogaus teisių klausimų juos pasiekia?

Mūsų teisinėje sistemoje, kurioje nėra tarėjų ar prisiekusiųjų institucijos, vis kyla diskusijų, kaip visuomenę ir atskirus jos segmentus paakinti aktyviau dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, kaip sudaryti tam tinkamesnes sąlygas. Savo įstatuose net esame įsitvirtinę teisinį principą amicus curiae (lot.)– lietuviškai pagal prasmę tai reikštų „teismo draugas“ ar „teismo bičiulis“. Tačiau realybėje vyrauja valstybinė institucinė kultūra, kurioje remiamasi vidiniais reguliavimais ar ribotų teisės aktų paketu, niekas nesvarsto veiksmų Lietuvoje ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos šviesoje. Ir daug galios yra palikta institucijos vadovybei, kuri, panašu, kad remiantis skirtingais požiūriais priima sprendimus etikos ar žmogaus teisių klausimais.

Šiandien Alvydas Navickas taip pat tebevadovauja Lietuvos psichiatrų asociacijai, kuri niekaip nereagavo į šią situaciją. Čia ir išryškėja pagrindinis skirtumas tarp NVO kasdienybės ir knygelės „Ką žmonės dirba visą dieną“. Richardo Scarry’io kūrinys vainikuojamas laiminga pabaiga: darbštieji atlyginami, miestelio bendruomenė švenčia prie vaišių stalo, o vieno knygelės veikėjo, padariusio nusižengimą Darbėnuose, veiksmai yra vienaprasmiškai išaiškinami kaip netinkami.

Karilė Levickaitė yra psichologė, psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertė, nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė, Mental Health Europe tarybos narė.

Komentaras parengtas įgyvendinant Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio bendradarbiavimo stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) lėšomis. Projektas skirtas stiprinti Žmogaus teisių organizacijų koaliciją.

Komentarai (1)
  1. Simona

    Jei neklystu, pacientai bankininkams “eksponatais” yra buvę ir anksčiau, gerai, kad bent 2017 m. nors viena institucija į tai sureagavo.

    2017 11 27 / IP: 78.56.72.7


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai