Visuomenė

Slapukai ir reklama internete: ar įmanoma tai suvaldyti? (skaitmeninės teisės)

Naršote elektroninėje parduotuvėje, ieškodami norimos prekės, tačiau jos neradę uždarote parduotuvės tinklalapį. Atvertę kitą tinklalapį netikėtai pamatote siūlymą apsilankyti toje pačioje parduotuvėje. Šis pasiūlymas atsiranda vėl ir vėl lankantis ir kituose puslapiuose. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl ši reklama nepalieka jūsų ramybėje?

Atsakymas paprastas – jūs elektroninės parduotuvės tinklalapyje paspaudėte mygtuką „sutinku“, atsiradusį po tokio turinio įspėjimu: „Pranešame, kad šioje interneto svetainėje naudojame slapukus, kurie bus įrašyti jūsų kompiuteryje“. Arba šis tinklalapis išsaugojo slapukus jūsų kompiuteryje ar išmaniajame telefone jums nežinant. Tai labai dažna situacija, pasitaikanti atveriant daugelio tinklalapių langus, tačiau nedažnas interneto vartotojas žino, ką reiškia slapukai (angl. cookies), kaip jie veikia ir kiek jie susiję su teise į privataus gyvenimo apsaugą.

Kas tie slapukai ir kaip jie veikia?

Slapukas – tai nedidelė teksto rinkmena, kurią lankomas interneto tinklalapis išsaugo kompiuteryje, mobiliajame telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Ši rinkmena turi unikalų numerį, padedantį tinklalapio valdytojui atskirti naudojamą įrenginį ir stebėti jo veiklą internete, todėl interneto tinklalapis gali kurį laiką „atsiminti“ atliktus veiksmus (pvz., sudominusias ar įsigytas prekes, lankomus tinklalapius) ir parinktis (pvz., registracijos vardą ir kitus suvestus duomenis, pasirinktą kalbą ar šrifto dydį).

Įprastai slapukai naudojami netiesioginės rinkodaros tikslais, siekiant sužinoti, kokia tinklalapyje skelbiama informacija ar preke susidomėjo vartotojas, ir vėliau, išanalizavus vartotojo elgesį, jam teikiant individualizuotą informaciją ar pasiūlymus. Taip pat slapukai naudojami skaičiuojant tinklalapio lankytojus ar pildant tam tikrus duomenis tinklalapyje skelbiamoje anketoje. Tokiu būdu tinklalapio valdytojas kaupia privataus pobūdžio informaciją apie vartotoją, jam sudarydamas galimybę greičiau surasti ieškomą informaciją, pasirinkti prekę ar automatiškai užpildyti tinklalapyje pateiktą anketą.

Organizacija Trust-e 2012 metais atliko tyrimą Jungtinėje Karalystėje ir nustatė, kad dažniausiai interneto tinklalapis turi 14 slapukų, iš kurių 32 proc. yra įdiegti paties tinklalapio administratoriaus, o kiti 68 proc. – trečiųjų šalių, t.y. su tinklalapiu tiesiogiai nesusijusių bendrovių, kurios slapukus naudoja žiniatinklio analizei ir reklamos skelbimui.

Siekiant apsaugoti interneto vartotojų privatumą, Lietuvoje slapukų naudojimą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 4 dalis bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patvirtintos gairės dėl slapukų naudojimo. Šie teisės aktai numato, kad, naudojant slapukus, vartotojui turi būti pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokius veiksmus, o vartotojas turi su tuo sutikti. Toks sutikimas turi būti išreikštas aktyviais veiksmais ir sudarant galimybę pritarti ar nepritarti, todėl vartotojui neatsakius į pranešimą apie naudojamus slapukus ar nesutikus, tinklalapio valdytojas neturėtų jų įdiegti. Tinklalapio valdytojas taip pat turi informuoti, ar savo tinklalapyje naudoja trečiųjų šalių slapukus ir dėl kokios priežasties bei kokio turinio duomenis jie kaupia. Be to, vartotojas turi išsaugoti galimybę bet kada atšaukti savo sutikimą.

Lietuvoje įsteigti interneto tinklalapių valdytojai vis dažniau informuoja vartotojus apie naudojamus slapukus, tačiau ganėtinai retai vadovaujasi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateikta rekomendacija sudaryti galimybę vartotojui nesutikti dėl slapukų naudojimo. Tikėtina, kad ši rekomendacija taps privaloma, kuomet ES institucijos pakeis Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių.

Kaip atsisakyti slapukų?

Net jeigu tinklalapis ir nesuteikia galimybės nesutikti su slapukų naudojimu ar apie tai neinformuoja, jų galima atsisakyti pakeitus interneto naršyklės nustatymus, tačiau reikia turėti omenyje, kad dėl šios priežasties gali sutrikti tinklalapio veikla ar neveikti kai kurios jo funkcijos, pvz., išjungus slapukus Google Chrome naršyklėje neleidžiama naudotis Gmail elektroniniu paštu.

Slapukų išjungimas ir ištrynimas nėra sudėtingas: Mozilla Firefox ir Internet Explorer naršyklių įrankių juostose pakanka pasirinkti skiltį „Nustatymai“, joje rasti „Privatumo“ skiltį ir pasirinkti pageidaujamus nustatymus dėl slapukų. Google Chrome naršyklėje tai padaryti kiek sunkiau: per naršyklės įrankių juostos skiltį „Nustatymai“ reikia pasiekti skiltį „Privatumas“ ir ten paspausti mygtuką „Turinio nustatymai“, atsivėrus naujam langui „Slapukų“ skiltyje pasirinkti norimus nustatymus.

Byla dėl Facebook naudojamų slapukų

Jau daugiau nei metus tęsiasi garsiausios Europoje slapukų bylos nagrinėjimas, kurioje Belgijos privatumo apsaugos komisija nustatė, jog Facebook neteisėtai diegia specialius slapukus, vadinamus „datr cookie“, Belgijos interneto vartotojams, kurie, neprisiregistravę ir neturėdami paskyros Facebook, naršo šio socialinio tinklo puslapiuose, t. y. kitų Facebook vartotojų ar įmonių viešuose profiliuose.

Briuselio pirmosios instancijos teismas praeitų metų lapkričio 9 dieną įpareigojo socialinį tinklą per 48 valandas sustabdyti šiuos veiksmus, o to nepadarius numatė 250 tūkst. eurų baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną. Facebook nesutinka su tokiomis išvadomis, teigdama, kad šio slapuko naudojimas padeda užtikrinti socialinio tinklo saugumą, ir apskundė sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Kitose Europos šalyse Facebook toliau nevaržomai tęsia tokią slapukų diegimo praktiką.

Reklama internete ir jos blokavimas

Daugeliui žinoma, kad pagrindinis interneto žiniasklaidos pajamų šaltinis – reklama. Atsivertus bet kurį naujienų portalą, vartotojus pasitinka daugybė mirgančių reklaminių pranešimų, nuotraukų, vaizdo įrašų ir netikėtai „iššokantys“ reklamų langai. Tai ne tik erzina vartotojus, blaško jų dėmesį, sulėtina puslapio atvertimą, bet ir sukelia pavojų vartotojų saugumui: dažnai be vartotojo žinios ir sutikimo besireklamuojančios bendrovės įrašo savo slapukus vartotojų įrenginiuose ar netgi reklaminiuose pranešimuose platina kenkėjiškas programas. Siekiant to išvengti, buvo sukurtos reklamos blokavimo programos (angl. ad blockers), kurių naudojimas sparčiai populiarėja: praėjusiais metais reklamų blokavimą naudojo jau 198 milijonai vartotojų, per metus jų skaičius išaugo 41 proc.

Reklamų blokavimą siūlo visų interneto naršyklių įskiepiai (angl. plug-ins), kurie sudaro galimybę blokuoti paveikslėlių, vaizdo ir garso įrašų atsisiuntimą bei netikėtai „iššokančius“ puslapius. Tai taip pat gali būti daroma naudojant specialias filtravimo ar antivirusines programas.

Savaime suprantama, kad tai labai nepatinka internetinės žiniasklaidos tinklalapių valdytojams, kadangi, jų teigimu, mažėja už reklamą gaunamos pajamos. Dėl šios priežasties kai kurie tinklalapių valdytojai savo tinklalapiuose įdiegė technines priemones, padedančias susekti, ar vartotojas naudoja reklamų blokavimą, ir neleidžiančias pasiekti tinklalapio turinio tol, kol nebus išjungtas reklamos blokavimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje naujienų portalas  15min.lt paskelbė ketinantis imtis tokių priemonių.

Susirūpinęs dėl galimo interneto vartotojų teisės į privatumo apsaugą pažeidimo, konsorciumo „Think Privacy“ įkūrėjas Alexander Hanff pradėjo kovą su tokiais tinklalapių valdytojais: jo įkurtame tinklalapyje galima pranešti apie interneto tinklalapius, kurie „netoleruoja“ reklamų blokavimo. A. Hanff teigimu, šie duomenys padės kreipiantis į teismą dėl neteisėto tinklalapių valdytojų elgesio.

Jo susirūpinimui pritaria ir Europos Komisija, kuri paaiškino, jog tinklalapių valdytojų naudojamos priemonės, susekančios reklamų blokavimo programų naudojimą, turi būti naudojamos Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 5.3 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. vartotojai turi būti aiškiai ir išsamiai informuojami apie tokių priemonių naudojimą ir tam turi duoti savo sutikimą. Tikėtina, kad netrukus kilsiantis teisinis ginčas dėl šios situacijos sulauks nemažo atgarsio ir turės didelės įtakos interneto vartotojų teisių apsaugai bei tinklalapių valdytojų veiklai.

Šis straipsnis yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos straipsnių serijos „Skaitmeninės teisės“ dalis. Prie serijos galite prisidėti ir jūs, atsiųsdami savo pageidavimus ar klausimus dėl naujų jus dominančių temų el. paštu skaitmeninesteises@gmail.com.

Komentarai (1)
  1. Studijuojantis IT

    Tinklapis apie žmogaus teises, bet prie paveikslėlio nėra autoriaus. Neteisinga :/

    2016 06 14 / IP: 158.129.199.176


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai