Per daugiau kaip 30 atkovotos laisvės ir nepriklausomybės metų Lietuvoje pasiekėme daug. Vis tik iki šiol turime svarbių sričių, kuriose proveržis dar nėra įvykęs, o vykusios permainos buvo labiau kosmetinės. Tokioms sritims priklauso psichikos sveikatos politika ir tai, kaip veikia psichikos sveikatos sistema ir kaip į ją investuojama.
Atkūrus nepriklausomybę, daugeliui buvo aišku, kad iš sovietinės totalitarinės santvarkos perėmėme nužmoginančią ir neveiksmingą sistemą. Tuo metu buvo gera galimybė demontuoti ir transformuoti tą sistemą su gausiais psichoneurologiniais internatais „nepagydomais“ laikytiems vaikams ir suaugusiems, atskirų psichiatrijos ligoninių tinklu, vienpusiu gydymu psichotropiniais vaistais, žmonių su psichosocialine ir proto negalia teisių nepaisymu. Reformą palaikantys ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos tuo metu kūrė pilotines naujo pobūdžio paslaugas ir tikėjosi, kad jau greitai sistema bus perkelta ant naujų „bėgių“. Deja, šias viltis teko ilgam atidėti.
Paveldėta sistema pasipriešino 1990-2000 metais vykusiems bandymams ją pakeisti, o vėliau jau ir ėmė stiprinti pozicijas. Lietuvai tapus ES nare ir atsiradus ES struktūrinių fondų galimybėms, tos gausios lėšos, kaip taisyklė, buvo naudojamos ne struktūrinėms permainoms, o esančios sistemos dekoravimui ir sisteminių spragų dangstymui. Iš penkių būtinųjų paslaugų žmonėms su psichikos negalia, rekomenduotų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2001 metais, Lietuva pasirinko investuoti vien į psichotropinių vaistų kompensavimą, o kitų keturių svarbių bendruomeninių paslaugų plėtra liko laukti nežinia kokių laikų.
Šiandien, po 30 metų, turime sistemą, kuri gausių investicijų dėka pakeitė fasadą, bet nelabai pakito veiklos turinys. Biudžeto eilučių srautuose stipriai dominuoja vis tie patys trys elementai, kaip ir sovietmečiu: medikamentinis gydymas, psichiatrijos stacionarai ir pavadinimus pakeitę bei renovuotais pastatais užsitikrinę ramią ateitį psichoneurologiniai pensionatai. Sukurtas pirminio lygio psichikos sveikatos centrų tinklas tėra bendruomeninių paslaugų imitacija. Šių centrų vadovai net nėra gavę nurodymo prioritetą teikti tokioms paslaugoms, kad būtų stabdomi sprendimai dėl institucinės globos, dažnų hospitalizacijų ar perteklinio medikamentinio gydymo. Vengianti save reflektuoti sistema, gavusi iš viršaus palaiminimą, kad ji esą atitinka šiuolaikinius reikalavimus, iki šiol veikė be nepriklausomos veiklos efektyvumo, skaidrumo ir atitikimo žmogaus teisių standartams stebėsenos.
Iki šiol tik vieną kartą, 2005-2007 metais, buvo rimtesnis sisteminių permainų bandymas. Seimas netgi 2007 metais patvirtino Psichikos sveikatos strategiją, kurioje buvo įtvirtinti visi šiuolaikiniai psichikos sveikatos strategijos principai. Deja, vėliau pritrūko politinės valios ir šio strateginio lygmens dokumento principai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinami. Nėra jokios paslapties, kad nemažai įtakingų psichikos sveikatos priežiūros specialistų, susibūrę į neformalų „Kumščiu“ pasivadinusį sambūrį, daug metų patardavo valdžios institucijoms stabdyti sisteminių permainų iniciatyvas ir tęsti investicijas pirmiausia į tris minėtas sistemos grandis, maitinančias viena kitą – ambulatorinius centrus su juose dominuojančiu medikamentiniu gydymu, psichiatrijos stacionarus ir nuolatinės globos įstaigas.
Visa tai lėmė, kad Lietuvos sveikatos ir socialinėje politikoje, tiek ją formuluojant, tiek – ypač – įgyvendinant, ilgą laiką nevyko svarbios permainos psichikos sveikatos sistemoje, nors per tą laiką pasirodė daug svarbių tarptautinių rekomendacijų apie tai, kad tokios permainos yra būtinos.
Tokių svarbių dokumentų yra daug. Štai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba paskelbė net tris rezoliucijas psichikos ir žmogaus teisių klausimais. Visos jos yra svarbios, bet labiausiai rekomenduotina Lietuvai būtų 2020 metais paskelbta rezoliucija. Jose valstybės ir vyriausybės skatinamos kurti tokias psichikos sveikatos sistemas, kuriose būtų gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės, ir būtų išvengta perteklinio gydymo vaistais, prievartos naudojimo psichiatrijoje, o taip pat izoliavimo visam gyvenimui didelėse uždarose nuolatinės globos įstaigose.
Europos Taryba, kurios narė yra ir Lietuva, 2019 metais priėmė rezoliuciją, raginančią atsisakyti prievartos taikymo psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, o Europos Tarybos Žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič visai neseniai kreipėsi su stipriu pareiškimu, kviesdama ET valstybes nares ryžtingai vykdyti permainas psichikos sveikatos srityje, kad būtų atsisakyta pasenusių požiūrių ir jais grįstų neveiksmingų diskriminuojančių, stigmos tradicijas palaikančių pagalbos modelių.
Pasaulio sveikatos organizacija, nuo 2001 metų laikanti psichikos sveikatos stiprinimą naujuoju sveikatos politikos prioritetu, vis dažniau ragina valstybes ir vyriausybes investuoti į šiuolaikiniais žmogaus teisių ir mokslo žinių principais grįstas paslaugas, siūlydama prisijungti prie „QualityRights“ iniciatyvos ir ją įgyvendinti. Lietuvai tai būtų labai svarbu, nes iki šiol žmonės su psichosocialine ir intelekto negale dar dažnai diskriminuojami, neįgyvendinami svarbūs JT Neįgaliųjų teisių konvencijos principai.
Laikas šiuos svarbius principus, pasikartojančius svarbiuose tarptautinių organizacijų dokumentuose, pradėti ryžtingai ir nuosekliai įgyvendinti Lietuvoje. Tokiam proveržiui turime visas galimybes. Šių galimybių padaugėjo po 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų. XVIII-osios Vyriausybės programoje yra viltingų ženklų, kad šioje svarbioje srityje baigtųsi užsitęsęs sąstingis ir prasidėtų labai reikalingos sisteminio lygmens permainos.
Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, vienijanti 2014 metais susibūrusiais proveržio siekiančias organizacijas ir ekspertus, yra pasirengusi talkinti valdžios institucijoms ir dalintis ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir gerosiomis praktikomis iš kitų valstybių. Koalicijos tikslas – telkti politikus, ekspertus, nevyriausybininkus, neabejingus piliečius, kad bendromis jėgomis sukurtume Lietuvoje tokią psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri atitiktų visus šiuolaikinius standartus ir būtų draugiška visiems, kurie ta sistema naudojasi.
Gegužės 21 dieną vyks pirmasis Koalicijos inicijuotas renginys – konferencija, kurią globoja Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.
Ši publikacija parengta vykdant projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“, finansuojamą Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmų.
