Birželio 23 d. įsigaliojo LR atmintinų dienų įstatymo pataisos. Įstatyme atsirado nauja minėtina diena – vasario 17 d. – Nacionalinė emancipacijos diena. Dalyvavusios/ę emancipacijos dienos renginiuose gal smarkiai ir nenustebs, bet mažiau įsigilinusioms/iems verta papasakoti, kodėl ir kaip ji atsirado.
Jei reikėtų trumpo atsakymo, kas yra Nacionalinė emancipacijos diena (toliau – NED), tai diena, kuria siekiame priminti apie tęstinę emancipacinių idėjų svarbą ir skatinti lygiavertiškumo principais grįstą Lietuvos visuomenės viziją ir kūrimo praktikas.
Atsiradimas
Neformaliai, ir jau nemažame bendraminčių ir palaikytojų rate, NED minime septynerius metus, nuo 2017 m. Tradicija pradėjo formuotis metais anksčiau – 2016 m. vasario 17 d., kai surengėme pirmąją konferenciją „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje“.
Konferencijos akimirka, Neringos Rekašiūtės nuotr.
Šis renginys kilo iš nepasitenkinimo tuo, kaip kai kuriose ekspertinėse, akademinėse erdvėse tuomet diskusijos apie Lietuvos ateitį, jos raidos perspektyvas vyko vienos kartos vyrų grupėse. Mums pasirodė, kad turėtų būti erdvių, kuriose dalyvauja moterų, įvairaus amžiaus, statuso, grupių, skirtingų patirčių balsai.
NED sugalvojome ir pradėjome rengti pastebėjusios, kad istorinių, praeitį mininčių švenčių mums netrūksta, ir, pavyzdžiui, vasario 16 d. yra puiki proga džiaugtis jau įvykusiais pasiekimais. Tačiau mums trūksta simbolinių progų sąmoningiau pagalvoti apie dabartį ir ateitį, juk valstybės, jos politinės bendruomenės, laisvos, demokratinės sistemos kūrimo, emancipacijos procesas nėra baigtinis. Vasario 17 d. atrodė itin tinkanti šiam tikslui. Ir ne dėl to, kad eina po vasario 16 d., o dėl to, kad vasario 17 d. irgi turi savo istoriją.
Ištakos
Vis dar nedaug žinančių, kad 1918 m. vasario 17 d., kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo, Kaune įvyko ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos protestas, kuriame reikštas nepasitenkinimas tuo, jog Lietuvos Taryboje, paskelbusioje Nepriklausomybės deklaraciją, taip ir neatsirado vietos moterims. Neatsirado, nepaisant to, kad gausybė ryškių moterų dalyvavo tautinio atgimimo judėjime, aktyviai pasisakydamos ir už nepriklausomybę, ir už būsimą demokratinę valstybę, kurioje visų teisės būtų pripažįstamos.
Nacionalinė emancipacijos diena, 2017 m.
Todėl kitas reikšmingas idėjinis NED atspirties taškas yra 1918 m. lapkričio Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai, kuriuose buvo įtvirtinta visų piliečių, „vis tiek kurios būtų lyties, tautybės, tikybos ir luomo“, lygybė prieš įstatymus ir visuotinė rinkimų teisė. Startavusi gražiai ir pakiliai, Lietuva tapo viena pirmesniųjų suteikusi visoms moterims teisę balsuoti ir kandidatuoti. Pradžia skambėjo progresyviai, net jei praktikoje viskas buvo sudėtingiau, klampiau, o vėliau ir autoritariškiau.
Tad istorija, kaip dažnai ir nutinka, ne tik ragina gerbti ir didžiuotis pavykusiais dalykais, bet ir kviečia prisiminti nesėkmes, klaidas, nepadarytus sprendimus ir taip permąstyti dabartį bei ateities projektus ir pasirinkimus.
Ilgesnioji versija
Valstybės ir politinį projektus nuolat apmąstyti ir permąstyti yra būtina. Neužtenka vien kažkada iškovotos nepriklausomybės, nes vis dar yra prasmės kalbėti apie kitokią emancipaciją, kurioje rūpinamasi ne tik politinės bendruomenės išlikimu ir saugumu.
Tad NED kyla iš poreikio mąstyti, kiek mūsų kuriamas politinis projektas yra lygus, teisingas visoms ir visiems, kiek išlieka atvirumo, įvairovės jame, kiek ir kaip užtikrinamos žmogaus teisės ir kodėl oriam žmonių gyvenimui vis dar prikuriame daug kliūčių.
Nacionalinė emancipacijos diena, 2020 m.
NED yra ir feministinis projektas, kuris pripažįsta lyties svarbą socialiniuose santykiuose, kartu suvokdamas, kad negalime ignoruoti visų kitų skirčių ir jų persidengimų – socialinės padėties, etniškumo, klasės, amžiaus, seksualumo ir daugelio kitų.
NED skatina refleksiją, nuolatinę pastangą analizuoti, vertinti, permąstyti visuomenę, valstybę. Be kritinio santykio su savo praktikomis, institucijomis, savo praeitimi neįmanomas dabarties aptarimas ir vertinimas.
Būtent todėl emancipacinis projektas yra ir turi būti nuolatinis, tęstinis procesas. Politinės bendruomenės ir valstybės kūrimas niekada nesibaigia, o emancipacija yra nuolatinis veiksmas ir nuolatinis savęs, savo pilietinės, politinės bendruomenės ir santykio su globaliu pasauliu ir laisvės permąstymas.
Nacionalinė emancipacijos diena, 2020 m.
Kodėl Vytė?
NED renginiuose dažnai galite pamatyti Vytę – moterį ant žirgo šviesiai žaliame fone. Šio darbo autorė yra menininkė, ilgą laiką save vadinusi Shaltmira (Eglė Tamulytė, dabar žinoma kaip Aglaja Ray). 2014 m. jos nupiešta mūsų valstybės simbolio interpretaciją, jau tada sukėlė ir pasipiktinimo, ir susižavėjimo bangas bei ginčus apie tai, kam galima ir kam negalima sėdėti ant žirgo, kaip menininkės ir menininkai gali žaisti su valstybės simboliais, ironizuoti, šmaikštauti ir aproprijuoti.
Nacionalinės emancipacijos dienos vėliava, organizatorių nuotr.
Jei įsižiūrėtumėte į pačią raitelę, pamatytumėte jos pankišką skiauterę, iki šiol išliekančia kitaip atrodančių, besirengiančių ir galvojančių ženklu. Plaukelių žymės ant raitėlės kojų mums primena apie grožio standartus, nebūtinybę jų paisyti, nes yra ir svarbesnių reikalų, pavyzdžiui, joti ant žirgo. Toks vaizdinys, kalbantis apie drąsą, maištą, kritiką, įžūlumą, atrodė tinkamas simbolis pradėti tolti nuo perdėm romantizuoto, į praeitį nukreipto Lietuvos valstybingumo paveikslo.
Kaip minėti šią dieną?
NED minėjome ir minėsime nepriklausomai nuo to, formalizuota ši diena ar ne. Pastaruosius aštuonerius metus su gausybe bičiulių ir kolegių/ų aptarėme daug temų, nuo moterų mene iki lyčiai jautrios kalbos, nuo negalios klausimų iki bevaikystės, nuo pirmųjų ponių iki iššūkių trans žmonėms, nuo ekologinių kovų iki Marijos Gimbutienės. NED buvo sumanyta kaip problemų aptarimo būdas, jungiantis akademinę ekspertizę, nevyriausybinių organizacijų aktyvizmą ir meninę refleksiją. Tad diskusijas dažniausia lydi menas ir performansai – pradedant garsiąja deklaracija Naručio balkone, poezijos skaitymais, parodomis ir baigiant pasisakymais iš atsiimto Signatarų namų balkono. Sunkiais pandeminiais metais NED minėjome įspūdingu video pasisakymų rinkiniu. Tęsime ir toliau, panašiai arba kitaip.
Vasario 17-osios deklaracijos skaitymas, 2018 m., Ilonos Baniusevič nuotr.
Tačiau niekas neturėjo ir, žinoma, neturi išimtinės NED minėjimo teisės. Norėtume, kad savų refleksijos formų radimas, bandant mąstyti apie lygią, teisingą, sąžiningą mūsų politinę bendruomenę būtų neatsiejama Nacionalinės emancipacijos dienos dalis.
Tad belieka pasimatyti ir diskutuoti artimiausią vasario 17-ąją – 2024-aisiais.
Dovilė Jakniūnaitė, viena iš Nacionalinės emancipacijos dienos koiniciatorių. Už daugiamečius ir daugkartinius idėjų aptarimus padėkos ir linkėjimai visoms ilgametėms NED iniciatorėms Jūratei Juškaitei, Natalijai Arlauskaitei, Laima Krevytei, Margaritai Jankauskaitei, Rasai Navickaitei ir Indrei Širvinskaitei.
