Vienos šalies medicinos įstaigos darbuotojas, darbo metu trenkęs kolegei per sėdmenis, buvo įspėtas už smurtinį elgesį. Tokią nuobaudą vyrui skyrė darbdavys. Apie šį atvejį buvo pranešta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Pastarosios vertinimu, įstaiga ėmėsi veiksmų tirti šį įvykį, tačiau neskyrė pakankamai dėmesio seksualinio priekabiavimo vertinimui ir prevencijai. Tarnybos pastebėjimu, darbdavys taip pat neužtikrino, kad vidinio tyrimo metu nukentėjęs asmuo nepatirtų papildomo streso.
Moters teigimu, jai atliekant darbines funkcijas, kolega trenkė jai per sėdmenis. „Man skaudėjo, ištiko šokas, kelias sekundes net nesupratau, kas įvyko. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kažkas panašaus gali įvykti darbo vietoje“, – tvirtino medikė.
Trenkė ir dar vienai kolegei
Ji nedelsdama apie tai informavo vadovą, tačiau tai iššaukė konfliktą su priekabiavusiu kolega: „Jis užsipuolė mane, pakeltu tonu klausė, kodėl pasiskundžiau vadovui. Be to, pareiškė, kad esu per jauna, kad suprasčiau tokius dalykus. O tame, kas atsitiko, jis nemato nieko blogo, esą dar nei viena nepasiskundė“.
Maža to, kaip pasakojo nukentėjusioji medikė, minėtasis darbuotojas pasikvietė dar vieną kolegę ir „ant jos pademonstravo savo pliaukštelėjimus“. Pastaroji kolegė, moters žodžiais, tame nieko blogo neįžvelgė, o pasiteiravus, ar toks elgesys yra įprastas ir normalus, to nepaneigė.
Dėl šio įvykio medicinos įstaigoje buvo atliktas vidinis tyrimas. Speciali komisija įvertino darbuotojo elgesį ne kaip seksualinį priekabiavimą, o kaip smurtinį veiksmą ir skyrė žmogui įspėjimą. Tai reiškia, kad gavęs dar vieną tokio pobūdžio įspėjimą, jis būtų atleistas iš darbo. Taip pat, įstaigos atstovų teigimu, jie užtikrino, kad nukentėjusi medikė su šiuo kolega kartu nebedirbtų.
Kontrolierė – darbdavys pareigą atliko tik iš dalies
Atlikusi vidinį tyrimą dėl savo darbuotojo galimo seksualinio priekabiavimo, įstaiga savo veiksmus paprašė įvertinti ir tyrimą atlikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.
Anot lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, darbdavys iš dalies tinkamai atliko pareigą, nustatytą Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme – ėmėsi vidinio tyrimo, stengėsi apsaugoti darbuotoją. Visgi, kontrolierės pastebėjimu, darbdavio veiksmai nebuvo vienareikšmiai.
„Nors pareiškėja kolegos elgesį aiškiai įvertino kaip turintį seksualinę intenciją, toks priekabiavimas nebuvo nustatytas. Tuo tarpu tiriant panašius atvejus, svarbiausia yra įvertinti, kaip jautėsi ir tokį elgesį suvokė tai patyręs žmogus. Be to, tyrimo metu paaiškėjo, kad pareiškėjos įvardintas kolegos elgesys įstaigoje galimai yra įprastas ir toleruojamas, o to darbinėje kultūroje neturėtų būti“, – komentavo B. Sabatauskaitė.
Birutė Sabatauskaitė, Gabrielės Grebliunės nuotr.
Papildomai tirti ne visuomet būtina
Kontrolierė pridūrė, kad jei darbdavys pats imasi veiksmų tirti seksualinio priekabiavimo atvejus, nėra būtina kreiptis į Tarnybą prašant papildomai atlikti tyrimą: „Juo labiau, kad tokiam tyrimui vėl reikalingas informacijos rinkimas, o dėl to nukentėjusiam asmeniui kyla rizika pakartotinai išgyventi neigiamas patirtis.“
Apie tai, kad patyrė tokių išgyvenimų, užsiminė ir seksualinį priekabiavimą patyrusi moteris. „Administracija nežino / nesupranta, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. Klausinėjo manęs šimtus kartų, lyg aš pati būčiau kalta dėl įvykusio incidento. Tai sukėlė papildomo bereikalingo streso“, – rašė medikė.
B. Sabatauskaitė taip pat atkreipė dėmėsį į tai, kad įstaiga vidinio tyrimo metu neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji negalėjo dalyvauti visuose komisijos posėdžiuose. Nepaisant to, sprendimai visvien buvo priiimti.
Žinutė darbdaviams: svarbu ir prevencija, ir aiškus tyrimo mechanizmas
„Siekiant tinkamai sureaguoti į seksualinio priekabiavimo atvejus, svarbu užtikrinti nukentėjusio asmens interesus ir saugumą. Geriausias būdas tai padaryti – vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti atitinkamą algoritmą, kaip sukurti saugią darbo aplinką, kaip išlaikyti anonimiškumą ir diskretiškumą. Be to, svarbu aplinkybes aiškintis taip, kad žmogus nepatirtų papildomų neigiamų išgyvenimų“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė vylėsi, kad į aptartą seksualinio priekabiavimo atvejį dėmesį atkreips ir kiti darbdaviai. „Svarbu akcentuoti, kad už seksualinio priekabiavimo atvejus darbe atsakomybė pirmiausia krenta darbdaviams, tad būtina skirti kokybišką dėmesį tokių atvejų prevencijai. Vadovai ir vadovės pirmiausia turėtų siųsti žinią kolektyvui, kad toks elgesys ne tik nėra toleruojamas, bet į jį bus reaguojama griežtai“, – pabrėžė ji.
B. Sabatauskaitė priminė, kad seksualiniu priekabiavimu gali būti laikomas bet koks nepageidaujamas elgesys jį patiriančiam asmeniui – tai gali būti ne tik fiziniai prisilietimai, bet ir dviprasmiški komentarai, juokeliai, žinutės, laiškai ir t.t. Todėl darbovietėms rekomenduojama detaliai nusistatyti, koks elgesys yra neetiškas, apibrėžiamas kaip nepriimtinas, nedalykiškas, turintis seksualinio priekabiavimo požymių.
Daugiau informacijos apie seksualinį priekabiavimą ir jo prevenciją galima rasti čia.
*Įstaigos pavadinimas Tarnybai yra žinomas, jis neatskleidžiamas konfidencialumo išlaikymo tikslais, siekiant apsaugoti nukentėjusį asmenį.
