Trečdalis Lietuvos gyventojų sutinka, kad antisemitizmas yra problema Lietuvoje – tai rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad antisemitizmo lygis Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus nepakito, tačiau 14 proc. įžvelgia problemos augimą, o 18 proc. – sumažėjimą.
Daugėja įžvelgiančiųjų problemas
Daugiausiai apklausos dalyvių problema laiko žydų kapinių niekinimą (43 proc.), taip pat antisemitinius grafičius bei žydų pastatų ir įstaigų niokojimą (43 proc.), antisemitizmą internete, įskaitant socialinius tinklus (36 proc.). Mažiausiai (28 proc.) apklaustųjų mano, kad Lietuvoje yra antisemitizmo mokyklose ir universitetuose problema. Manančiųjų, kad minėti veiksmai yra problema Lietuvoje, padaugėjo nuo 2018 metų, kai vyko identiška apklausa.
„Lyginant apklausų rezultatus matyti, kad nuo 2018-ųjų labiausiai sustiprėjo požiūris, jog problema Lietuvoje yra antisemitizmas politiniame gyvenime. 2018 metais taip manė 15 proc. gyventojų, šiandien – net 38 proc. Deja, šis augimas nestebina – antisemitiniai pasisakymai yra mūsų politikos lauko realybė, tad nenuostabu, jog daugėja žmonių, tai matančių kaip problemą Lietuvoje. Viešų asmenų, politikų pasisakymai nėra tiesiog žodžiai – jie veikia visuomenę, tokie vieši antisemitiniai pareiškimai gali virsti veiksmais, nukreiptais prieš Lietuvos žydų bendruomenę“, – pastebi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
B. Sabatauskaitė. G. Grėbliūnės nuotr.
Trūksta žinių apie Holokausto neigimo pasekmes
Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje žmonės yra gerai informuoti apie žydų tautos istoriją ir papročius, tiek pat – visiškai ar iš dalies sutinka, kad Lietuvos mokyklose yra pakankamai mokoma apie Holokaustą.
Tačiau kiti apklausos klausimai atskleidžia, kad šalies gyventojams trūksta žinių apie galiojančius įstatymus. 62 proc. apklausos dalyvių teigia žinantys, kad Lietuvoje galioja teisės aktai, kriminalizuojantys neapykantos ir smurto prieš žydus kurstymą, 51 proc. žino, kad Lietuvoje nusikaltimu laikomas Holokausto neigimas.
„Duomenys rodo, kad maždaug ketvirtadalis gyventojų apie tokias teisės nuostatas nežino, kas penktas mano, kad minėti veiksmai apskritai nėra draudžiami. Galime pasidaryti išvadas, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio gyventojų edukacijai apie tai, kad antisemitiniai veiksmai, tarp jų neapykantos ar smurto kurstymas, Holokausto neigimas, užtraukia realią atsakomybę“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Apklausos autoriai pažymi, kad antisemitizmo problema Europoje tampa vis labiau atpažįstama, tačiau kartu išryškėja ir reikšmingas žinių trūkumas. Autorių teigimu, visuomenės sąmoningumas auga, bet vis dar trūksta gilesnio supratimo apie žydų istoriją, kultūrą ir bendruomenes. Tai savo ruožtu rodo nuoseklios edukacijos svarbą kovojant su visomis antisemitizmo formomis.
„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2025 m. lapkritį.
