Apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario mėnesio duomenimis, kas septintam (14,3 proc.) Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o kas penktam (19,5 proc.) – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.
„Kasmet atliekame gyventojų apklausą, siekdami įvertinti gyventojų galimybes įsigyti maisto produktus ir apmokėti komunalines išlaidas. Pastaraisiais metais stebime vis blogėjančias tendencijas maisto įperkamumo kontekste, o šie metai išsiskiria tuo, kad labai išaugo mažiausias pajamas gaunančių asmenų skaičius, kuriems trūksta pinigų maistui“, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė.
Aistė Adomavičienė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Pernai vasarį 23,5 procentai asmenų, kurių pajamos nesiekė 500 Eur teigė, kad jiems trūko pinigų maistui, tuo tarpu šiais metais šis skaičius išaugo iki 29,9 procentų. Žvelgiant iš dvejų metų perspektyvos, šioje pajamų grupėje skaičius padidėjo 12,8 procentinių punktų.
A. Adomavičienės teigimu, pastaraisiais metais sparčiai pakilus maisto kainoms, sunkėjant ekonominei situacijai, skurdą patiriantys asmenys ieško akcijų ir pigiausių produktų arba tiesiog taupo maisto sąskaita.
Didžiausias iššūkis apsirūpinti maistu matomas tarp jaunų, darbingo, 26-45 amžiaus asmenų. Apklausa rodo, kad pinigų maistui labiausiai trūksta techniniams darbuotojams, smulkiems verslininkams, bedarbiams ir užimtiems namų ūkyje. Į pastarąją kategoriją patenka ir vieniši tėvai, prižiūrintys vaikus, asmenys, slaugantys šeimos narius.
„Apklausa rodo itin skaudžius rekordinės infliacijos padarinius. Maisto kainų šuolis skaudžiausiai smogė nepasiturintiems asmenims, pažeidžiamoms grupėms. Būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad visi gyventojai turėtų galimybę įsigyti būtiniausių maisto produktų ir pilnavertiškai maitintis. Deja, mūsų minimalių pajamų apsaugos sistema yra ilgus metus apleista ir nepakankama, teikiama piniginė socialinė parama neapsaugo pažeidžiamiausių visuomenės narių ir net neužtikrina gyventojų minimalių vartojimo poreikių“, – teigia A. Adomavičienė.
Apklausa rodo, kad net ir kiek aukštesnes, 501 – 700 Eurų, pajamas gaunantys asmenys jaučia maisto kainų augimo padarinius. 11,7 proc. asmenų minėtoje pajamų grupėje teigė, kad jiems trūko pinigų maistui, kai praeitais metais tokių asmenų buvo 7 proc. Taip pat ir aukščiausioje pajamų grupėje (daugiau nei 701 Eur) esantys asmenys su šiomis problemomis susiduria daugiau nei dvigubai lyginant su praeitais metais.
Apklausoje taip pat buvo klausiama, ar žmonėms trūksta pinigų nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Pernai vasarį žemiausioje pajamų grupėje (iki 500 Eur asmeniui) teigiančių, kad trūko lėšų būsto išlaikymui, buvo 39,3 proc., o šių metų vasarį tokių žmonių šioje grupėje buvo 36 proc. Neigiamas pokytis pastebimas aukščiausioje pajamų grupėje (nuo 701 Eur asmeniui) – 2,7 proc. punkto išaugo žmonių, teigiančių, kad jiems trūksta pinigų nuomai ir komunaliniams mokesčiams.
Nors matomas asmenų, kuriems trūksta pinigų komunaliniams mažėjimas žemiausioje pajamų grupėje, vis dar daugiau nei trečdalis žmonių susiduria su sunkumais apmokant būsto mokesčius. Susiduriančių su sunkumais susimokėti už būsto išlaikymą pajamų grupėje virš 700 Eur sietinas su palūkanų normų kilimu.
Reprezentatyvią apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 m. vasario mėn. 18-25 d. Apklausa atlikta NSMOT užsakymu.
