Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Atpažinti neapykantą politinėse kampanijose kvies speciali „Nepatogaus kino“ programa

Filmo „Sveiki atvykę į Čečėniją“ stop kadras.

manoteises.lt | 2020 10 01

Nors Lietuvoje galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato bausmes tiek už neapykantos nusikaltimus, tiek už neapykantos kurstymą, skaičiuojama, kad dėl tokio pobūdžio veikų į teisėsaugą kreipiamasi ypač retai.

Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai pastebi, jog kasdien socialiniuose tinkluose matomi neapykantą kurstantys ar įvairias bendruomenes žeminantys komentarai tampa kone įprasta norma. Situaciją aštrina ir šiuo metu vykstantys rinkimų debatai, kurių metu politinių idėjų pristatymai laviruoja ant itin plonos ribos.

Atkreipti visuomenės dėmesį į šią vyraujančią problemą ir geriau suprasti neapykantą kvies jau po savaitės – spalio 7 dieną – prasidedantis „Nepatogaus kino“ festivalis. Specialiai neapykantos nusikaltimams skirtą festivalio programą sudarys keturios diskusijos internete ir du dokumentiniais filmai, kurie renginio dalyviams bus prienami „Nepatogaus kino“ platformoje viso festivalio metu.

Filmo „Indianara“ stop kadras.

Kaip teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, neapykantos nusikaltimais yra laikomos nusikalstamos veikos, kurių dažniausias motyvas – išankstinės nuostatos, neapykanta asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

„Neapykantos nusikaltimams priskiriami ne tik fiziniai veiksmai, tokie kaip užpuolimas, vandalizmas, tačiau ir neapykantos kurstymas žodžiu bei raštu. Atrodo, kad socialiniuose tinkluose išsakydami tokio pobūdžio komentarus tarsi nusimetame atsakomybę ir net nebegalvojame apie pažeminimą bei susipriešinimą, kurį jie pasėja mūsų tarpe. Šių metų festivalyje kviesime sustoti ir pamąstyti – ar išties negalime vienas kitam būti bent šiek tiek geresni?“ – pasakoja B. Sabatauskaitė.

Birute Sabatauskaitė, Jono Petronio, VDU nuotr.

Birute Sabatauskaitė, Jono Petronio, VDU nuotr.

Anot festivalio rengėjų, „Nepatogaus kino“ transliuojamos diskusijos bus aktualios tiek plačiajai visuomenei, tiek bendruomenėms, kurios dažnai tampa neapykantos taikiniais. Diskusijų metu bus aiškinamasi, kaip padėti žmonėms, kurie nukentėjo nuo tokių veikų, kodėl kalbėjimas apie neapykantos atvejus daliai visuomenės atrodo savireklama. Taip pat bus gilinamasi į žodžio laisvės ir neapykantos ribojimo atvejus, diskusijų tematika apims ir neapykantos strategijas rinkimų kampanijų metu.

„Ne vienam šiomis dienomis stebinčiam rinkimų debatus, kyla klausimas, kur riba tarp neapykantos skatinimo ir politinių idėjų pristatymo? Ar Lietuvai gresia tapti Lenkija arba Vengrija, kuriose partijos rinkimų kampanijomis aktyviai nuteikinėja visuomenę prieš LGBT bendruomenę, o vėliau pažada „išgelbėti“ nuo jų pačių sukurto baubo. Dažnai girdime ir argumentus, kad neapykantos ribojimas, persekiojimas varžo žodžio laisvę. Gerokai rečiau kalbame apie neapykantos daromą žalą demokratijai ir susipriešinimą, kurį kai kuriose valstybėse jau galime pamatyti plika akimi“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, sudariusi neapykantos temai skirtų diskusijų programą.

Jūratė Juškaitė, Dainiaus Putino nuotr.

Kartu su diskusijomis kviečiama pažiūrėti ir du sukrečiančius filmus: „Sveiki atvykę į Čečėniją“, kuriame pasakojama, kas nutinka, kai valstybė remia ir skatina smurtą prieš dalį savo pačios piliečių, bei „Indianara“ – translytės aktyvistės kovą už išlikimą į radikalią dešinę sukančioje Brazilijoje.

Diskusijos bus transliuojamos festivalio „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centro „Facebook“ paskyrose. Visi festivalio filmai šiais metais bus prieinami virtualioje festivalio kino salėje bei daugiau nei 160 Lietuvoje bibliotekų.

Diskusijos rengiamos Lietuvos žmogaus teisių centrui įgyvendinant projektą #MesVisi. Projekto partneriai – Lietuvos policijos mokykla, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Europos žmogaus teisių fondas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Diskusijas taip pat remia Švedijos institutas, Švedijos karalystės ambasada Vilniuje, EVZ fondas, „Geros valios fondas“, Aktyvių piliečių fondas.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki