Aštuoniolikos sulaukęs žmogus laikomas brandžiu ir įgyja visišką veiksnumą: gali sudaryti bet kokius sandorius, įgyja teisę balsuoti bei pats dalyvauti politinių partijų ar asociacijų veikloje. Kodėl šios teisės suteikiamos tik pilnamečiams asmenims? Kodėl įstatymų leidėjas šiuos apribojimus sieja su amžiumi? Jei nepilnametis negali visavertiškai dalyvauti visuomeninėje veikloje, kaip jis pasiruošia socialiniam ir politiniam gyvenimui pilnametystėje? Šia tema kalbamės su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.
Kokia Jūsų, kaip Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, nuomonė dėl vaikų dalyvavimo politinėje ir visuomeninėje veikloje?
Dalyvavimas visuomeninėje veikloje yra viena iš vaiko teisių. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, taip pat nacionaliniuose teisės aktuose yra įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė laisvai reikšti savo nuomonę, gauti informaciją ir ją perduoti, teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę, teisė laisvai dalyvauti taikiuose susirinkimuose, asociacijų veikloje ir kt. Vaikas taip pat turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime. Labai svarbi ir visų vaikų teisė būti išklausytiems bei teisė, kad į jų nuomonę būtų rimtai atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą. Konvencijoje įtvirtintos vaiko teisės skatina ir sudaro prielaidas kiekvieno vaiko aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.
Tikrai pritariu iniciatyvoms, kurios sudaro sąlygas prasmingam, aktyviam vaikų dalyvavimui, jų nuomonės išklausymui ir įvertinimui priimant sprendimus. Iš tikrųjų, tai yra vienas aktualiausių iššūkių ne tik nacionaliniu, tačiau ir Europos Sąjungos lygiu. Net ES vaiko teisių strategijoje vaikams suteikiamos galios būti aktyviais piliečiais ir demokratinės visuomenės nariais: tai viena iš teminių sričių siekiant pokyčių dėl vaikų dalyvavimo priimant sprendimus, jų nuomonės išklausymo, prasmingo ir įtraukaus dalyvavimo.
Kaip manote, ar vaikų, jaunimo dalyvavimas ir įsitraukimas priimant sprendimus yra pakankamai aukštas, ar turėtų būti labiau skatinamas?
Žinoma, kad turėtų būti skatinamas. Svarstydami įvairius klausimus, siekdami pokyčių turime priimti sprendimus kartu su vaikais, o ne už vaikus. Vaikai taip pat yra pokyčių skatintojai ir būtina su jais konsultuotis, išklausyti ir atsižvelgti į jų nuomonę. Atkreipčiau dėmesį, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas siūlo valstybėms skatinti bei remti vaikų ir jaunimo vadovaujamų ir jiems skirtų struktūrų bei organizacijų kūrimą. Atskirai minimos mokinių organizacijos mokyklose ir vaikų organizacijos vietos savivaldybėse. Be to, Komitetas taip pat ragina remti nepriklausomas mokinių organizacijas, kurios galėtų padėti vaikams, atstovauti jų balsą su švietimu susijusiais klausimais. Manau, kad visais atvejais turėtų būti remiamos iniciatyvos, skatinančios prasmingą vaikų atstovavimą.
Lietuvoje vaikai dalyvauja mokinių savivaldoje, įvairiose jaunimo organizacijose, savanoriškose veiklose. Galbūt tokio vaikų dalyvavimo ir atstovavimo pakanka?
Iš dalies sutinku, tačiau visuomet yra vietos tobulėti. Turime suprasti, kad vaikai rytoj bus suaugusieji. Vaikai ir jaunimas geriausiai žino, ko jie nori ateityje, todėl būtina ne tik juos išklausyti, bet ir skatinti visavertiškai ir aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Būtina siekti partnerystės, jaunimo įtraukimo, jog jų dalyvavimas būtų prasmingas, aktyvus ir veiksmingas. Toks vaikų skatinimas ir įtraukimas ugdytų ateities lyderius.
Jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, tačiau, manytina, galėtų būti dar aktyvesnis ir dar labiau girdimas jų balsas. Didesnis įgalinimas leistų didinti pilietinį aktyvumą. Taip pat pastebime, kad dažnai vaikų organizacijos veikia lokaliai, t. y. tam tikroje mokykloje, savivaldybėje. Aktyviam dalyvavimui gali atsirasti kliūčių, pavyzdžiui, mokslai, studijos ir kiti veiksniai gali mažinti jaunimo norą įsitraukti į aktyvias veiklas.
Kokių kliūčių kyla nepilnamečiams, norintiems, pavyzdžiui, įsteigti savo visuomeninę organizaciją?
Kliūtys – teisinės. Pagal Asociacijų įstatymo nuostatas, asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys. Už jaunesnius kaip 14 metų asmenis prašymus tapti asociacijos nariais asociacijos įstatuose nustatytam valdymo organui pateikia jų tėvai arba globėjai. Jaunesni kaip 18 metų asmenys asociacijoje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taip pat jaunesni kaip 18 metų asmenys gali būti minėtų asociacijų nariais, tačiau negali būti jų steigėjais ir vadovais.
Tai reiškia, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato galimybės nepilnamečiui būti juridinio asmens steigėju, vadovu?
Praktiškai nepilnametis asmuo negali būti organizacijos vadovu ir tai tam tikra prasme stabdo vaikų (jaunimo) aktyvumą. Jie supranta tai kaip tam tikrą nepasitikėjimą, nors tikrai yra brandūs ir galintys steigti bei veikti „savoje“ organizacijoje. Šiuo metu jie negali prisiimti ir realizuoti teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų kaip veiksnus asmuo – organizacijos vadovas. Praktikoje organizacijos vadovas visada yra pilnametis asmuo (t. y. turintis 18 metų).
Ar tikrai nepilnametis sugebėtų įsteigti ir administruoti savo organizaciją be suaugusiųjų pagalbos? Ar tokioje situacijoje įžvelgtumėte tam tikrų rizikų?
Siekiant jaunimo įgalinimo, norint į bendrą socialinį dialogą ir sprendimų priėmimą įtraukti kuo daugiau skirtingų asmenų grupių, ypač vaikus (jaunimą), svarbu pažymėti, jog galėtų būti svarstoma galimybė mažinti amžiaus cenzą, „kartelę“, leidžiančią ir jaunesniems asmenims (pavyzdžiui, nuo 16 metų) būti nevyriausybinės vaikų (jaunimo) organizacijos vadovais. Iš esmės aš pritarčiau, jog jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovais galėtų būti asmenys nuo 16 metų, tačiau tam, kad teisės aktuose būtų įtvirtinta tokia galimybė, reikia diskusijos ne tik dėl teisinio reglamentavimo keitimo. Reikėtų itin nuosekliai ir išsamiai aptarti bei išsiaiškinti susiformavusią praktiką, galimų pokyčių teigiamus ir neigiamus aspektus, galimas rizikas bei kaip jas eliminuoti. Iš teisinės pusės kiltų nemažai iššūkių, pavyzdžiui, ar organizacijos vadovais tapę asmenys nuo 16 metų galėtų prisiimti visas kaip vadovo teises ir pareigas bei atsakomybę. Taip pat kiltų klausimas, kas turėtų pareigą prisiimti kitas teisės aktuose vadovui priskirtas pareigas ir atsakomybę nustačius specialią dalinę (ribotą) atsakomybę nepilnamečiui vadovui: ar tai galėtų būti nepilnamečio asmens įstatyminiai atstovai, ar koks nors kitas asmuo ir t.t.
Kaip manote, ar karas Ukrainoje pakeitė visuomenės požiūrį į pilietinį aktyvumą?
Manau, galime pasidžiaugti aktyviu savo jaunųjų piliečių dalyvavimu įvairiuose judėjimuose, protestuose prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, įvairiose politinėse ir socialinėse akcijose Ukrainai palaikyti, įsitraukimu organizuojant paramą ir kitokią pagalbą karo pabėgėliams. Šių dienų geopolitiniame kontekste matydami, kiek daug vaikai ir jaunimas prisideda prie valstybės gerovės, demokratinių procesų, žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimo, turime leisti ir dar labiau skatinti vaikus ir jaunimą aktyviai įsitraukti į visuomeninius procesus, valstybės gyvenimą. Paminėčiau, kad labai svarbus pilietinis ir patriotinis vaikų ugdymas.
Diskusija „Pilietinis aktyvumas – norai ir galimybės: paauglių savarankiški sprendimai, dalyvavimas visuomeninėje ir politinėje veikloje“ vyks gruodžio 9 d., penktadienį, Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu Lietuvos nacionalionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusiją organizuoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Dalyviai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas Gediminas Sagatys, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Domantas Katelė, Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys bei Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė.
