Skaitinys

Garsi moterų teisių aktyvistė L. Bates: Smurtas prieš moteris – neapykantos nusikaltimas

Mano teisės

Laura Bates, asmeninio archyvo nuotr.

Gabija Jurkutė | 2020 11 30

2012 m. įkurtoje internetinėje svetainėje Everyday Sexism Project (liet. kasdienio seksizmo projekto) moterys iš viso pasaulio dalijasi kasdienio seksizmo, daugelyje valstybių vis dar laikomu norma, istorijomis. Jo įkūrėja Laura Bates – britų rašytoja ir aktyvistė – sako, kad pagaliau turime atkreipti dėmesį į ryšį tarp mizoginijos ir neapykantos nusikaltimų. Ji teigia, kad smurtą prieš moteris apsibrėžus kaip neapykantos nusikaltimus lyties pagrindu, atsirastų galimybė ne tik geriau suprasti tikslesnį šios problemos mastą, bet ir rastųsi strategiją, kaip su tuo kovoti.

Daugeliui vis dar sunku suprasti, kas sieja diskriminaciją dėl lyties ir neapykantos nusikaltimus. Kodėl ir kada smurtas prieš moteris turėtų būti laikomas neapykantos nusikaltimu?

Bet koks nusikaltimas, motyvuotas neapykanta kokiai nors konkrečiai žmogaus ypatybei (rasei, religijai, negaliai ir pan.), turėtų būti traktuojamas kaip neapykantos nusikaltimas, tad smurtas lyties pagrindu priklauso šiai kategorijai. Tai, kad neapykantos nusikaltimų problema yra neatsiejama nuo lyties, tampa labai aišku pažvelgus ir į statistiką: viena iš trijų moterų pasaulyje bent kartą savo gyvenime patiria išprievartavimą ar sumušimą. Moterys visame pasaulyje neša neaprėpiamą smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos naštą. Priespaudoje ir neapykantoje moterims glūdi didžiulių smurto ir nelygybės mastų šaknys.

Ar galėtumėte pateikti neapykantos nusikaltimų lyties pagrindu pavyzdžių?

Akivaizdus to pavyzdys – šimtai tūkstančių istorijų iš viso pasaulio, kurių sulaukia Everyday Sexism Project svetainė. Joje rasime tokių istorijų kaip kad: moteris iš Argentinos, kuri bandė ignoruoti keturių pro šalį važiuojančių vyrų kabinėjimąsi gatvėje, bet jie sustojo ir bandė ją įtempti į mašinos vidų; moteris Indijoje, kuri bijojo policijai pranešti apie vyrą, kuris perpildytame traukinyje prie jos nugaros prispaudė savo susijaudinusį penį; dvylikos ir šešiolikos metų seserys Prancūzijoje, kurių akivaizdoje nepažįstamas vyras apnuogino savo lytinius organus joms iškylaujant parke; moteris Vokietijoje, taip pripratusi prie seksualinių užpuolimų naktimis, kad tokį elgesį tiesiog apibūdina kaip „normalų; moksleivės Jungtinėje Karalystėje, kurias iki namų sekė du suaugę vyrai, šaukdami joms tokio seksualinio turinio keiksmus, kad mergaitės net nesuprato jų reikšmės. Visose šiose situacijose vyrai naudojosi vis dar egzistuojančiu galios disbalansu, kuris siunčia žinutę, jog moterų kūnai viešose vietose priklauso jiems, ir kad vyrai turi teisę jais naudotis ar apie juos kalbėti kaip nori.

Nemažai valstybių neapykantos nusikaltimų teisiniuose apibrėžimuose lyties faktoriaus dar neišskiria. Kodėl svarbu formaliai deklaruoti lyties aspektą, kaip sunkinančią aplinkybę neapykantos nusikaltimuose?

Išskirčiau dvi priežastis: pirma, tai apibrėžia tokių nusikaltimų dokumentacijos būtinybę, kas reiškia, kad tada policija gali juos išskirti kaip atskirą nusikaltimų grupę ir pagaliau juos laikyti konkrečia problema. Tai leistų policijai identifikuoti tam tikras tendencijas, „karštuosius taškus“ ir pakartotinai nusikalstančius asmenis bei geriau apsaugoti moteris, o nusikaltusius asmenis patraukti atsakomybėn. Antra, tai siųstų aiškią žinutę, kad visuomenė tokio tipo nusikaltimus priima rimtai, ko vis dar nematome esamoje: taip pripratome prie neapykantos nusikaltimų prieš moteris, kad jie laikomi norma arba sumenkinama jų reikšmė. Neapykantos nusikaltimo „etiketė“ skelbia, kad tokie elgesio modeliai nėra normalūs ir priimtini, o moterims sudaro sąlygas pranešti apie tokius incidentus, ypač kai į policiją kreipiamasi pirmą kartą.

Jungtinė Karalystė (JK), kaip ir Lietuva, dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tačiau atrodo, kad diskusijos dėl Stambulo konvencijos nuostatų ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę šioje šalyje aktyviai vyksta. Kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas gali prisidėti prie smurto lyties pagrindu traktavimo neapykantos nusikaltimu? Kiek apskritai Konvencija gali prisidėti prie lyčių lygybės globalesniu mastu?

Taip, manau, kad tai atneštų daug pozityvių pokyčių, įskaitant ir smurto lyties pagrindu, kaip neapykantos nusikaltimo, pripažinimą bei atitinkamą baudimą. Tai, kad tiek daug šalių neskuba ratifikuoti Stambulo konvencijos, tik įrodo, kad mūsų visuomenės yra linkusios vilkinti procesus, susijusius su moterų apsauga nuo smurto. Jei mes norime pasiekti lyčių lygybę platesniu mastu, turime keisti vadinamąsias „smulkias“, ir daug kam priimtinas nuostatas apie moteris, nes jos yra įsišaknijusios ir padeda normalizuoti lyčių nelygybę skirtingose visuomenėse.

Tekstas parengtas įgyvendinant projektą #MesVisi. Projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, partneriai – Lietuvos policijos mokykla, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Europos žmogaus teisių fondas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Projekto viešinimo veiklas taip pat remia Švedijos institutas, Švedijos karalystės ambasada Vilniuje ir EVZ fondas.

Komentuoki