Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent 1 iš 3 moterų pasaulyje per savo gyvenimą patiria fizinį ar seksualinį smurtą iš savo gyvenimo partnerio. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra antroje vietoje pagal dažniausiai šalyje įvykdomų nusikaltimų skaičių, o bendrasis pagalbos centras „112“ kasmet gauna apie 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Didžioji dauguma nukentėjusiųjų būtent nuo intymaus partnerio smurto yra moterys – net 80 procentų, o prieš jas smurtavusiųjų – net 90 proc. yra vyrai.
Nors intymaus partnerio smurto problema itin paplitusi, nemaža visuomenės dalis nežino, kaip atpažinti šią smurto formą ar kaip padėti tai patiriantiems asmenims. Visuomenės sveikatos, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir lyčių lygybės ekspertės – Ugnė Grigaitė (Žmogaus teisių stebėjimo institutas), Ernesta Butkuvienė (Asociacija „Kauno moterų linija“) bei Modesta Kairytė (viena iš smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ autorių), aptaria tai, kas padeda ir trukdo atpažinti smurtą artimoje aplinkoje, ypač sisteminį smurtą iš intymaus partnerio, kur kreiptis pagalbos, kaip galime padėti tokiose situacijose, ir kviečia kartu ieškoti sprendimų.
„Intymaus partnerio smurtas dažnai lemia rimtas fizinės ir psichikos sveikatos problemas, negalią ir net priešlaikinę mirtį. Tai yra milžiniška ne tik žmogaus teisių ir lyčių nelygybės, bet ir visuomenės sveikatos problema Lietuvoje ir pasaulyje.“ – intymaus partnerio smurto mastą bei poveikį aptaria globalios visuomenės sveikatos doktorantė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertė Ugnė Grigaitė.
„Dauguma intymaus partnerio smurto atvejų yra besikartojančios prievartos ir kitokio kontroliuojančio elgesio išraiškos – tai yra ilgalaikis sisteminis smurtas, kuris gali pasireikšti kaip įvairios strateginės manipuliacijos, galios ir kontrolės demonstravimas prieš kitą asmenį“ – teigia U. Grigaitė.
Joe Wood nuotr.
Visgi Lietuvoje vis dar vyrauja smurtą patiriančias moteris kaltinantis požiūris – 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, beveik kas antras žmogus (47%, dauguma – vyrai) dėl jų patiriamo smurto kaltino moteris, kurios nenutraukia smurtinių santykių.
Asociacijos „Kauno moterų linija“, teikiančios pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, pirmininkės ir projektų vadovės Ernestos Butkuvienės teigimu, palaikymo trūkumas – viena iš priežasčių, kodėl moterys, patiriančios smurtą iš savo partnerio, nesikreipia pagalbos. Baimė kreiptis pagalbos gali būti susijusi ir su santykių modeliu, perimtu iš šeimos, finansine ar kitokia priklausomybe nuo smurtautojo, tikėjimu, kad partneris gali pasikeisti. Kitos priežastys dažnai susijusios su baimės, gėdos jausmais, patiriamo smurto neatpažinimu, informacijos apie pagalbą trūkumu, institucijų požiūriu.
Anot E. Butkuvienės, pagalbos kreiptis gali paskatinti aplinkinių palaikymas, išaugusi savivertė, baimė dėl ateities. Taip pat – pagalbos galimybės, telefoninės pagalbos linijų suteikta parama.
„Smurto artimoje aplinkoje atvejais nemokamą pagalbą teikia specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. Pagalba apima: konsultavimo, informavimo, psichologinę, teisinę pagalbą, tarpininkavimą su kitomis institucijomis, palydėjimą. Šie centrai veikia visoje Lietuvos teritorijoje. Mūsų organizacija, kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras, teikia pagalbą Kėdainių, Jonavos ir Ukmergės rajonų gyventojams. Visą reikalingą pagalbą suteikiame, gavę pranešimą iš policijos apie nukentėjusįjį asmenį, po to kai buvo kviesta policija į smurto įvykį ir taip pat yra galimybė žmogui kreiptis savarankiškai, tiesiogiai susisiekus su centru.“
Ernesta Butkuvienė, asmeninio archyvo nuotr.
Diskusijos apie lyčių stereotipus ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją Lietuvos regionuose
Viena iš pirmojo Lietuvoje smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ autorių Modesta Kairytė pastebi, kad nors mūsų visuomenėje smurtas artimoje aplinkoje, įskaitant ir intymaus partnerio smurtą – didelė problema, susistemintos informacijos ir esminių kontaktų sąrašo nėra. Tad komikso autorėms prieš kelis metus kilo idėja išleisti komiksą, kuris padėtų atpažinti smurtą, patartų, kaip reaguoti atsidūrus panašiose situacijose, kaip palaikyti žmogų, patiriantį smurtą artimoje aplinkoje. “Saugių santykių kūrimui svarbu atpažinti, kas yra netinkamas, smurtinis elgesys. Tada galime padėti sau ir kitiems. Pasitelkėme kūrybinę formą papasakoti Birutės istoriją, nes tikiu, kad taip lengviau paskatinti nuostatų keitimą, priimti naują informaciją ir ugdyti empatiją.“ – teigia M. Kairytė.
Modesta Kairytė, asmeninio archyvo nuotr.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertės U. Grigaitės teigimu, siekiant kad smurto artimoje aplinkoje būtų mažiau, svarbu atsižvelgti ir į socialinį bei istorinį kontekstą. „Neproporcingai didelė dalis asmenų, nukentėjusių nuo intymaus partnerio smurto, yra moterys, o didžioji dauguma smurtautojų tokiais atvejais yra vyrai. Tai yra lyčių nelygybės visuomenėje pasekmė, smarkiai nulemta istorinio konteksto“ – pabrėžia U. Grigaitė.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Kauno moterų linija kviečia į diskusijas apie lyčių stereotipus ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją dešimtyje Lietuvos savivaldybių. Renginių metu vyks ir pirmojo Lietuvoje smurto prevencijos komikso „Birutė Bebaimė“ pristatymas bei diskusija su viena iš komikso autorių, o renginio dalyviai/ės gaus asmeninę „Birutės Bebaimės“ komikso knygelę dovanų.
Artimiausias renginys vyks birželio 10 d. 13 val. Alytaus miesto bendruomenės centre, Alytuje. Renginiai jau vyko Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, savivaldybėse, o rudenį keliaus į Raseinių, Tauragės, Šakių, Molėtų, Kauno m. ir Kauno raj. savivaldybes.
Diskusijų metu visuomenės sveikatos, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir lyčių lygybės ekspertės padės dalyvėms/iams pagilinti žinias apie skirtingas smurto artimoje aplinkoje formas ir kaip jas atpažinti. Renginių metu dalyviai diskutuos apie lygias galimybes, lyčių vaidmenis ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją, kartu ieškos sprendimų, kaip vieniems kitus skatinti prabilti šiomis temomis, siekti lyčių lygybės bei realių pokyčių visuomenėje. Renginiai organizuojami įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo, kurį finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai, remiamą projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“.
Jei patiriate bet kokio pobūdžio smurtą, nedelsiant skambinkite 112.
Daugiau informacijos susijusiomis temomis visureikalas.lt
Emocinė parama telefonu moterims – 8 800 66366, pagalbosmoterimslinija.lt
Emocinė parama telefonu – Jaunimo linija – 8 800 28888, jaunimolinija.lt
