Gali labai norėti pamatyti Šiaurės pašvaistę, bet nebūnant reikiamoje vietoje reikiamu laiku, to niekaip nepavyks padaryti.
Kad pamatytume pašvaistę, reikia vykti kuo toliau į Šiaurę, o dangus ten turi būti tamsus ir giedras. Todėl šio gamtos fenomeno grožį norintys patirti turistai keliauja tolyn į šiaurinio Žemės pusrutulio teritorijas tamsiuoju metų laiku, apsistoja kuo toliau nuo miestų skleidžiamos šviesos taršos ir netgi užsisako paslaugą – pažadinti naktį pasirodžius šokančioms šviesos bangoms. Vikingai tikėjo, kad dangų nušviečiančios Šiaurės pašvaistės – tai karingųjų valkirijų šarvų atspindžiai, joms vedant į Valhalą pas karo ir mirties dievą Odiną. Kitose šiauriečių legendose teigiama, kad tai – kovoje žuvusių drąsių karių kvėpavimas.
Šiaurės pašvaistė Islandijoje, visiticeland.com nuotr.
Šis spalvingas ir užburiantis reiškinys mums nėra paprastai ir akivaizdžiai suprantamas, nors šiuolaikinė fizika ir astronomija turi labai racionalius jo kilmės paaiškinimus.
Islandija – viena iš dažniausių turizmo krypčių, siekiantiems savo akimis išvysti Šiaurės pašvaistę. Čia taip pat vilioja šiaurietiška gamta: kalnai ir uolų masyvai, karšto vandens srovės, geizeriai bei lagūnos, daugybė krioklių ir tūkstantmečių senumo ledynai. Tačiau aš keliavau į Islandiją pasigrožėti jos socialiniais reiškiniais. Islandiją ir joje sukurtas geras socialines praktikas pastaruoju metu minime itin dažnai. Bandome diegti Islandijos prevencinį modelį „Planet Youth“, kurio sėkmę įrodo jį perimančių valstybių gausa. Tarp jų ir Lietuva.
Prieš beveik 30 metų Islandijoje buvo rimtai įvertinti mokslo įrodymai: suprasta, kad prevencinės priemonės, kuriomis jaunimas buvo šviečiamas apie narkotikų vartojimo pavojus, nebuvo efektyvios, neveikė. Todėl Reikjaviko universiteto Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centras pasiūlė programą „Planet Youth“, kurios rezultatai leidžia džiaugtis ne tik dramatiškai sumažėjusiais psichoaktyvių medžiagų vartojimo mastais, bet ir mąžtančiais nusikalstamumo rodikliais.
Islandijos modelis grindžiamas bendruomenės stiprinimu, kur svarbiausi yra tėvai, bendraamžiai, mokykla ir veikla po pamokų. Šis modelis remiasi pirmine prevencija, kuomet veikiama siekiant išvengti vartojimo, dar prieš jam prasidedant. Mokslininkai teigia, kad jaunimo elgesys tiesiogiai atspindi aplinką, kurioje jie gyvena ir auga. Programos sumanytojai teigia, kad jų pacientas yra ne asmuo, o bendruomenė. O pagrindinis jos gydymas – prasmingų ryšių skatinimas ir nuolatinis dėmesys bei reikalingos ribos. Suaugusieji telkiami pasirūpinti vaikais ir jaunimu. Mokyklos laikomos natūraliu paramos ir dėmesio vaikams centru. Ir jokių dronų mokyklų kiemuose ar priverstinio testavimo čia nerasime. Programos rezultatai nėra greiti, nes dėmesys skiriamas bendruomeninės sistemos kūrimui, socialinės aplinkos kūrimui.
Tačiau paramos ir pagalbos sistema ties primine prevencija nesustoja. Jaunimui palankios paslaugos vystomos nuolat, atsižvelgiant į jų aktualius ir kintančius poreikius.
Prieš pat pasaulinę pandemiją, 2019 metais Reikjavike duris atvėrė „Headspace“ centras. Jame jaunas žmogus (iki 25 metų) gali pasinaudoti prieinama ir kokybiška psichoterapija.
Ir gauti ne 5 ar 10 konsultacijų per metus, o tiek daug ir tiek ilgai, kiek jam, jai ar jiems reikia. Ši programa veikia ne psichikos sveikatos sistemoje, ji vykdoma nevyriausybinės organizacijos, kurią finansiškai palaiko savivalda, iniciatyva. Šiais metais įkurtas antras „Headpsace“ centras atokiau nuo Reikjaviko, kad jo paslaugomis galėtų naudotis daugiau Islandijos jaunuolių. Paslauga labai reikalinga, įvertinant, kad jaunas žmogus dažniausiai neturi išteklių mokėti už psichoterapiją, kuri nėra vienos ar kelių konsultacijų reikalas. Valstybiniame sektoriuje psichoterapijos prieinamumas neretai komplikuotas – pasiūlomas ribotas skaičius konsultacijų, egzistuoja eilės jas gauti. O čia investicija į jauno žmogaus gyvenimą itin svarbi, orientuota į asmeninius poreikius ir užtikrinanti terapinį tęstinumą bei galimybę grįžti į terapiją po pertraukos, prireikus.
Nukelsiu jus dabar į kitą, Psichozės intervencijos programą. Apie 100 jaunų žmonių, kuriems yra nuo 18 iki 35 metų, Reikjavike gauna paslaugas namuose, kur atvykstančios psichikos sveikatos srityje veikiančios komandos dirba su jais ir jų artimaisiais. Šie jaunuoliai taip pat kviečiami dalyvauti ir intensyvioje dienos programoje. Šie 100 jaunų žmonių turi vieną bendrumą: visi jie bent vieną kartą yra patyrę psichozės epizodą. Tai – Psichozės intervencijos programa. Paslauga teikiama ne ligoninėje, o namų aplinkoje, kur yra valgomasis, svetainė ir kiemas. Tokių namų Reikjavike yra keli, įkurdinti šalia kitų gyvenamųjų namų. Ant nė vieno jų nėra lentelės su įstaigos pavadinimu. Paslaugas čia teikia įvairūs psichikos sveikatos specialistai, o taip pat – asmeninės psichikos sutrikimų turinti mergina, savitarpio paramos teikėja, įdarbinta būtent šiai pozicijai. Taip pat viename name-centre yra dešimt įrengtų kambarių, kuriuose bet kada gali apsigyventi programos dalyviai, jeigu jiems to reikia. Jaunas žmogus gali čia apsistoti tokiam laikui, kokiam reikia – vienai dienai ar keliems mėnesiams.
Vienas iš namų, kuriame vykdomas Psichozės intervencijos programa, K. Levickaitės nuotr.
Reikia paminėti, kad ši programa yra vykdoma Islandijos nacionalinės universitetinės ligoninės psichiatrijos skyriaus, prieš daugiau nei dešimtį metų iš ligoninės iškėlus paslaugą į namus, esančius bendruomenėse. Ketinama išplėsti paslaugos prieinamumą ir jaunesniems žmonėms: priimti į šią programą jaunuolius ir jaunuoles nuo 16, o ne nuo 18 metų amžiaus. Kyla klausimas, kur Lietuvoje tie keli šimtai jaunuolių, patyrę pirmą ar pakartotinį psichozės epizodą, gauna jiems taip reikalingas tęstines kompleksines ir specializuotas paslaugas? Kol kas jie menkai matomi ir jų poreikiai sunkiai sistemiškai atliepiami.
Reikjaviko atviras jaunimo centras „Hit Husit“– modernus pastatas, kuriame jaukios laisvalaikio erdvės laukia lankytojų kasdien nuo 9 ryto jaunimui nuo 16 iki 25 metų. Prie įėjimo plazda aukštai iškeltos LGBTIQ+ bendruomenės vėliavos, kurios signalizuoja, kad visi čia yra laukiami, nepriklausomai nuo tapatybės. Čia ateina jauni žmonės pažaisti kompiuterinių ar aktyvesnių lauko žaidimų, pabendrauti ar pasimokyti, dalyvauti čia organizuojamuose renginiuose ir užimtumo veiklose. Jaunuoliai su negalia čia atvyksta lydimi savo jaunų asmeninių asistentų ir kartu su miesto jaunais žmonėmis dalyvauja gyvenime, o ne kokiame atskirame segreguotame dienos centre asmenims su negalia. Įtrauki visuomenė – visa ko pamatas. Jeigu žmogus yra išstumiamas – jokios puikios psichikos sveikatos stiprinimo ar pagalbos programos to nekompensuos.
Reikjaviko atviras jaunimo centras „Hit Husit“, K. Levickaitės nuotr.
Tai tik kelios socialinės ar psichikos sveikatos paslaugos, su kuriomis teko susipažinti Islandijoje. Paslaugų įvairovė, visuma ir pritaikymas jaunimui yra kertinis rūpestis jaunimo savijauta ir rimta investicija į ateities visuomenę.
Taigi, ne tik Šiaurės pašvaiste ir savo laukine išskirtine gamta žavi Islandija. Fizika aiškina, kad aurora borealis yra atmosferos reiškinys, kai saulės energijos dalelių, vadinamų saulės vėju, bangos bombarduoja mūsų atmosferą. Dėl Žemės magnetinio lauko esame apsaugoti nuo šio poveikio Žemės paviršiuje. Saulės energijos dalelės keliauja išilgai magnetinio lauko link planetos polių, kur susidūrus su deguonies ir azoto atomais ir randasi mums matomi spalvoti dangaus žiburiai.
Reikjaviko atviro jaunimo centro „Hit Husit“ pastatas, K. Levickaitės nuotr.
Remiantis realinių mokslų įrodymais, galime geriau suprasti dangaus reiškinius. Tačiau vis dar neatrodo paprasta suprasti kasdieninius, su žmonėmis ir tarp jų vykstančius dalykus. Psichoaktyvias medžiagas vartojančių paauglių baudimas, LGBTQI asmenų atstūmimas ar psichozę patyrusių jaunuolių išstūmimas į paslaugų paraštes signalizuoja apie pataikavimą instinktyviam, mitais ir nežinia paremtam, o ne įrodymais grįstam pasaulio supratimui, iš kurio pastaraisiais dešimtmečiais bando išeiti daug pažangių valstybių. Tarp jų gali būti ir Lietuva.
Kas yra žalingo psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar priklausomybės priešingybė? Ne, ne blaivybė. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar priklausomybės priešingybė yra žmogiškas ryšys. Ir tam reikia sąžiningų, jaunuolius ir jaunuoles palaikančių, atvirų suaugusių. Nuo tėvų ir kaimynų iki specialistų ir politikų.
Už šią dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvą ir galimybę organizuoti projektą „Savitarpio parama psichikos sveikatos stiprinimui“ , esame dėkingi EEE finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondui.
