Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, gegužę susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, viena pirmųjų užduočių sau išsikėlė sukurti alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tokį sprendimą padiktavo šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, kuriam nepritarimą dar šių metų pradžioje išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai. Dauguma šių ekspertų ir sudaro koalicijos „Psichikos sveikata 2030″ branduolį.
Ši koalicija visų pirma pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Pagrindinis tokių paslaugų plėtros trukdis yra nuo sovietmečio paveldėti psichikos sveikatos sistemos trūkumai, lemiantys neproporcingą gydymo medikamentais ir institucinės globos dominavimą.
Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusų gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač – dideli, globos namai. Šiuo metu Lietuvos socialinės globos įstaigose gyvena apie 4000 globos netekusių vaikų, apie 6000 suaugusiųjų su negalia, o vienkartinės socialinės akcijos ir labdara nesprendžia sisteminės problemos iš esmės.
Koalicija „Psichikos sveikata 2030″ taip pat didelį dėmesį skirs savižudybių, smurto, priklausomybių ir mirčių dėl išorinių priežasčių prevencijos inicijavimui ir skatins, kad Lietuvoje būtų remiamasi mokslu grįstais, šiuolaikiniais visuomenės sveikatos stiprinimo principais.
Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos. Numačius aiškų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, jų ekspertai turėtų dalyvauti planuojant, teikiant ir vertinant paslaugas psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ir gretimuose sektoriuose – socialinės apsaugos, švietimo bei teisingumo.
Koalicijai pirmininkaujančios organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorės Karilės Levickaitės teigimu, nevyriausybinių organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų koordinuotas atsakas leis atkreipti didesnį politikų ir visuomenės dėmesį į itin opias problemas sveikatos priežiūros sistemoje.
„Prieš septynerius metus Lietuvos Seimas priėmė šiuolaikiniais principais paremtą Psichikos sveikatos strategiją, tačiau iki šiol ji realiai nebuvo pradėta įgyvendinti. Tikime, kad stipresnis už pažangą pasisakančių ekspertų bei nevyriausybinių organizacijų balsas pajudins šią strategiją iš mirties taško”, – sakė K. Levickaitė.
Koalicijos narys prof. Dainius Pūras praėjusiais metais su grupe Vilniaus Universiteto mokslininkų parengė Lietuvos mokslo tarybos remtą studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”. Joje buvo nustatyta, kad apie 500 mln. litų, kasmet skiriamų psichikos sveikatos sistemai Lietuvoje, yra skiriami ne tiek šiuolaikiniams principams įgyvendinti, kiek šiuos principus ignoruojančiai pasenusiai ir neefektyviai sistemai palaikyti.
„Psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija. Tai sistema, kuri įtvirtina bejėgiškumo, socialinės atskirties, stigmos ir siauro, laikmečio reikalavimų nebeatitinkančio medicininio modelio tradicijas”, – teigė prof. D. Pūras.
Prie koalicijos prisijungusios „Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvoje vykdoma savižudybių prevencijos politika yra neefektyvi.
„Dėl savižudybių kasmet netenkame maždaug tūkstančio žmonių. Tačiau problema valstybiniu lygiu sprendžiama itin vangiai. Konkretus pavyzdys – remdamiesi kitų šalių patirtimi esame ne kartą akcentavę, kad greičiausiai pokyčio galime pasiekti, jeigu užtikrinsime specializuotą psichologinę pagalbą visiems mėginusiems nusižudyti. Tai vis dar nėra įgyvendinta, nors problema žinoma jau du dešimtečius”, – sakė P. Skruibis.
Koalicijos memorandumą pasirašė šios 15 nevyriausybinės organizacijos ir ekspertai (abėcėlės tvarka): doc. dr. Arūnas Germanavičius, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas” prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas, VšĮ „Paramos vaikams centras” direktorė Aušra Kurienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė, Rūta Lukošaitytė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, VšĮ „Vaiko labui” direktorė Aurelija Okunauskienė, „Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis, prof. Dainius Pūras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” direktorė Lina Sasnauskienė, „Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė, doc. dr. Marija Veniūtė, prof. Nida Žemaitienė.
________________________
Apie projektą „Pokyčių sparnai”
VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” inicijuotas, Europos NVO programos „EEA Grants” finansuojamas projektas „Pokyčių sparnai” prisideda prie pilietinės visuomenės vystymosi ir socialinio teisingumo įtvirtinimo Lietuvoje skatinant reformas psichikos sveikatos ir žmogaus bei vaiko teisių srityje. Daugiau informacijos: gip-vilnius.lt