Aktualu

Menininkai ir intelektualai ragina liautis cenzūruoti knygas

Gegužę paaiškėjus, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nustojo platinti Neringos Dangvydės pasakų rinkinį „Gintarinė širdis”, intelektualai ir menininkai pradėjo rinkti parašus, raginančius stabdyti sovietmetį primenančią cenzūrą. Anot jų, neįtikėtina, kad demokratine save laikančioje šalyje užtenka skambučio „iš viršaus” ir kad kažkam neįtikusios pasakos, kuriose, be kitų, esama ir dviejų istorijų apie meilę tarp tos pačios lyties veikėjų, dingsta iš knygynų. Peticiją pasirašė per tūkstantis jos rėmėjų, tarp kurių ir žinomi intelektualai, menininkai bei pramogų pasaulio atstovai. Dokumentas su rėmėjų sąrašu išsiųstas Prezidentei, Seimui, Vyriausybei ir Lietuvos edukologijos universitetui.

Knyga „Gintarinė širdis“, manoteises.lt nuotr.

Menininkai šiurpsta

Bene aktyviausia peticiją pasirašiusi grupė – menininkai – sako šiurpstantys dėl tokių draudimų. Anot jų, jokios valstybės piliečiai savęs laisvais laikyti negali, kai „iš viršaus” nuleidžiama, ką galima skaityti, o ko – ne: „Net tokie žmonės, kurių vertybės ar meninis skonis prasilenkia su „Gintarinės širdies” turiniu, turėtų palaikyti autorės poziciją, jei jie nori ne tik vadintis, bet ir būti laisvos šalies piliečiais”, – teigė viena pirmųjų peticiją pasirašiusi poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Aušra Kaziliūnaitė.
Poetė ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, socialiniuose tinkluose taip pat aktyviai raginusi pasirašyti peticiją, stebėjosi, kodėl, anot jos, tiek nedaug pasidžiaugus Nepriklausoma Lietuva, vėl norima riboti nuomonės, kūrybos ir išraiškos galimybes: „Draudimu apribojama ne tik Neringos Dangvydės valia spręsti, apie ką autorė nori kalbėti savo knygoje, bet ir skaitytojo galimybė pačiam pasirinkti, ar jam ir jo vaikui reikalinga tokia knyga, ar nereikalinga”, – sakė G. Labanauskaitė.

Pedagogus ruošianti dėstytoja: įsivaizduokite, ką jaučia vaikai

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dėstytoja Aušra Simoniukštytė sako, kad prieš draudžiant tokias knygas kaip „Gintarinė širdis” visuomenei reikėtų palikti nuošalyje ideologines nuostatas ir pabandyti įsivaizduoti, ką jaučia vaikai ar paaugliai: „Kokį siaubą, kaltę ir gėdą vaikai ir paaugliai turi išgyventi, suvokę, jog yra kitokie, tų normų neatitinkantys. Manau, kad kokybiška vaikams skirta literatūra turi skaitytojus supažindinti su pasaulio – tiek išorinio, tiek ir vidinio – įstabia įvairove ir sudėtingumu, padėti vaikams suprasti, jog jis nesibaigia ties kaimo kiemo tvora, šiapus kurios „bjaurusis ančiukas” visada bus laikomas tik – ir vien tik – „bjauriuoju ančiuku” – sakė. A. Simoniukštytė.

Profesorė: knygos vertė nekelia abejonių

Peticiją aktyviai palaikiusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė bei buvusi Lietuvos politologų asociacijos prezidentė dr. Irmina Matonytė, paklausta, kodėl pasirašė peticiją, sakė nenorinti taikstytis su tuo, kad vietoj paramos knygai ir jos autorei, pasisakančiai už pagarbą įvairovei, Lietuvoje imamasi represijų prieš šių vertybių viešinimą ir diegimą: „Šios originalios lietuvių kalba sukurtos knygos pasakų estetinė ir moralinė vertė nekelia jokių abejonių. Nenoriu, kad su šiuo kūriniu mūsų vaikai ir kita skaitanti bendruomenė galėtų susipažinti tik per neformalius kontaktus ir socialinius tinklus”, – teigė profesorė.

Dominykas Vaitiekūnas: cenzūra augina liguistai mąstančią kartą

Tarp peticiją pasirašiusiųjų – ir žinomi televizijos, kino, teatro veidai. Vienas jų – Dominykas Vaitiekūnas, TV projekto „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai” bei grupės „Liūdni slibinai” narys, sako, kad tokie draudimai yra iš maldaknygių ir katekizmų užderėjusios moralinės panikos vaisius, kurią savo sprendimais palaiko bei įtvirtina ir valstybinės institucijos. Anot jo, badymai cenzūruoti atneša žalą ne kam kitam, o patiems vaikams, kuriuos neva bandoma apsaugoti: „Cenzūra atima galimybę žinoti, augina liguistai mąstančią, realybės nesuvokiančią ir įsivaizduojamų baubų bijančią kartą. Tik pasaulį ir jo įvairovę pažinęs ir suvokęs žmogus gebės išsiugdyti kritinį mąstymą. O dabar, regis, Lietuva persivalgė prietarais ir maldaknygėmis, ir aš Jai labai linkiu laiku sustoti valgyti ir nepaspringti”, – sakė D. Vaitiekūnas.

Spaudoje LEU savo paties išleistą knygą iš knygynų teigė išėmęs, remdamasis vidaus ekspertais bei nepalankiai knygai Žurnalistų etikos inspektorės išvada, nors pastaroji universitetui persiųsta praėjus mėnesiui po knygos platinimo sustabdymo. Būsimuosius pedagogus rengiantis universitetas pasakas įvardijo „angažuota homoseksualizmo propaganda” bei neslėpė, kad tokiam sprendimui įtakos turėjęs iš grupės konservatyvių Seimo narių bei Lietuvos tėvų forumo gautas laiškas.

Peticiją pasirašė 1043 individualūs asmenys šie intelektualai, visuomenininkai bei menininkai:

Rašytojos Aleksandra Fomina ir Jurga Tumasonytė, poetė, meno kritikė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Laima Kreivytė, sociologas Artūras Tereškinas, Vilniaus universiteto docentės dr. Aušra Pažėraitė ir Dovilė Jakniūnaitė, gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, psichologė, Vaikų linijos savanorių mokytoja Jurgita Jasiulionė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė, VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė, buvęs Sąjūdžio aktyvistas, aktorius Darius Sužiedėlis, kino festivalio „Nepatogus kinas” direktorius Gediminas Andriukaitis, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, rašytoja Gintarė Adomaitytė, menotyrininkas, choreografas Marius Kraptavičius režisierė ir aktorė Ieva Stundžytė, Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkė Inga Žilinskaitė, Mykolo Romerio universiteto profesorius, dr. Justinas Žilinskas, Naujosios kairės atstovė Jolanta Bieskienė, publicistė Lina Žigelytė, Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė dr. Loreta Vaicekauskienė, Vizualumo ir kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docentė, dr. Natalija Arlauskaitė, literatūrologė dr. Eglė Kačkutė, poetė ir prozininkė Ona Jautakė, menininkė ir žmogaus teisių aktyvistė Vilma Fiokla Kiurė, poetas Vainius Bakas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyr. mokslo darbuotoja, dr. Donata Mitaitė, poetas, vertėjas ir eseistas Gytis Norvilas, poetė Ramunė Brundzaitė, dainininkas Vaidas Baumila, kino režisierius Romas Zabarauskas, aktorius Edgar Bechter, šokėja Justina Žemaitytė.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai