Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Naujo tyrimo išvados: spartėjanti skaitmenizacija neturi palikti vyresnių žmonių nuošalyje

Moteris su planšete
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2023 10 02

Visuomenėje vis labiau spartėja skaitmenizacija, intensyviai skaitmeninamos viešosios paslaugos, o tai kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai –  tokia yra viena iš ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) naujojo tyrimo išvadų. Kaip suderinti skaitmeninės visuomenės plėtrą ir tuo pat metu užtikrinti pamatines žmogaus teises bei išvengti diskriminacijos dėl amžiaus? Tyrimo autoriai apžvelgė senėjančios visuomenės prognozes ir vyresnių žmonių patiriamus iššūkius naudojant technologijas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba antrina – problema egzistuoja ne tik viešame, bet ir privačiame sektoriuje.

Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų augimas – vienas didžiausių ES

„Eurostat“ sudarė prognozę, kaip ES valstybėse keisis vyresnio amžiaus gyventojų dalis. Skelbiama, kad 2001 metais 16 proc. ES šalių gyventojų sudarė 65 metų ar vyresni asmenys. 2020 šis skaičius pakilo iki 21 proc. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis pasieks 30 proc.

Lietuva šioje projekcijoje – 5 vietoje. 2020 metais 20 proc. Lietuvos gyventojų sudarė 65 ir vyresni asmenys. Skaičiuojama, kad 2050 metais šis skaičius pasieks 32 proc.

Pirmąsias vietas sąraše užima Graikija, Portugalija ir Italija su 34 proc. bei Ispanija su 33 proc.

Skaitmeninio raštingumo lygis

FRA tyrimo autoriai apžvelgė, kiek vyresnio amžiaus žmonės naudojasi internetu ir kokius skaitmeninius įgūdžius turi. Paaiškėjo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus gyventojų naudojimosi internetu rodikliai – 19-oje vietoje ir yra žemiau ES vidurkio. 2021 m. duomenimis, 80 proc. 55 – 64  m. amžiaus Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių yra naudojęsi internetu. Tačiau 65 – 74 m. amžiaus grupės gyventojų skaičiai daug mažesni – tik 56 proc. per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu. Remdamiesi šiais duomenimis, FRA ataskaitos rengėjai spėja, kad 75 m. ir vyresnių gyventojų, grupė galimai yra dar prastesnėje situacijoje (tikslių duomenų apie vyriausius gyventojus nėra).

FRA (2023) pagal Eurostat duomenis (2022). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustracija

 

Tuo tarpu ES vidurkis siekia 86 proc. 55 – 64  m. amžiaus žmonių ir 68 proc. 65 – 74 m. amžiaus žmonių, teigusių, kad per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi internetu.

FRA taip pat atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, statistiką. ES valstybėse net 3 iš 4 vyresnio amžiaus gyventojų šių įgūdžių neturi.

Šioje srityje Lietuva taip pat gerokai žemiau ES vidurkio. Lietuvoje 55 – 64  m. amžiaus grupėje bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi 31 proc. žmonių (ES vidurkis – 42 proc.), o 65 – 74 m. amžiaus grupėje – tik 13 proc. žmonių (ES vidurkis – 25 proc.).

FRA (2023) pagal Eurostat duomenis (2022). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iliustracija

Kaip pasireiškia skaitmeninė atskirtis?

Skaitmeninė atskirtis dažnai gali būti suprantama tik kaip įgūdžių naudotis naujausiomis technologijomis trūkumas, tačiau iš tiesų tai apima daug daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą. Internetas taip pat kartais gali būti neprieinamas itin atokių vietovių gyventojams. Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

„Duomenys aiškiai rodo, kad net jei sparčiai judame link didesnės skaitmenizacijos, o išmaniųjų technologijų sprendimus taikome daugelyje gyvenimo sričių, vyresnio amžiaus žmonės patiria riziką būti atskirti ir negalėti pasinaudoti tam tikromis paslaugomis. Ši rizika išryškėja ir mūsų tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė.

Miglė Kolinytė

Miglė Kolinytė, Martyno Ambrazo nuotrauka

Ji atkreipia dėmesį, kad skaitmeninę atskirtį didinti gali ir kiti sprendimai: „Yra specialių programų, pagal kurias Lietuvoje vyresnio amžiaus žmones naudotis technologijomis moko bibliotekos, jos taip pat yra viena retų vietų, kur galima nemokamai naudotis kompiuteriais ir internetu. Tačiau pastaruoju metu įvyko ne vienas viešųjų bibliotekų uždarymas – pavyzdžiui, šiemet Marijampolės savivaldybėje nuspręsta uždaryti 8 bibliotekas, Lazdijų rajone – tris. Tai daro įtaką skaitmeninei atskirčiai, ypač vyresnio amžiaus žmonių, neturinčių galimybės įsigyti įrangą ir įsidiegti internetą namuose.“

Ko imasi kitos šalys?

Tyrimo autoriai išskiria – ES įsipareigojo skaitmeninzacijos pokyčius vykdyti taip, kad niekas neliktų užribyje. Pabrėžiama būtinybė kai kurias viešąsias paslaugas išlaikyti neskaitmenines. Visgi FRA tyrėjai teigia, kad tik šešios ES valstybės (Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija) bei Šiaurės Makedonija savo teisiniuose dokumentuose įtraukia skaitmeninės atskirties rizikas ir pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip didinti skaitmeninę įtrauktį.

Minėtų šalių taikomi įrankiai – įvairūs: nuo Lenkijos Skaitmeninio vystymosi klubų, siekiančių edukuoti ir padėti žmonėms susipažinti su naujomis technologijomis, iki Nyderlanduose veikiančios specialios telefono linijos, į kurią galima paskambinti su klausimais apie naudojimąsi kompiuteriais, telefonais ir skaitmeninėmis paslaugomis. Telefono linija daugiausiai naudojasi vyresnio amžiaus žmonės.

Kaip daug žadanti praktika išskiriamas Slovakijos planas žmones virš 70 metų aprūpinti „senjorų planšetėmis“. Įrenginiuose būtų įdiegtos programos, suteikiančios paprastą prieigą prie interneto, naujienų, bendravimo įrankių, taip pat būtų įdiegtos sveikatos programos – sveikatos dienoraštis, gydytojų vizitų kalendorius ir pan.

„Akivaizdu, jog dažnas įspūdis, kad skaitmenizacija viską supaprastina – apgaulingas. Žmonių grupė, kurią šie procesai veikia neigiamai, yra didelė. Kviečiame tiek viešųjų, tiek privataus sektoriaus paslaugų teikėjus to nepamiršti planuojant naujus skaitmeninius sprendimus“, – sako M. Kolinytė.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki