Skaitinys

Neapykantos nusikaltimą išgyvenęs ekvadorietis: Tas užpuolimas nerodo visų lietuvių nusiteikimo

Savo „Youtube“ video tinklaraštyje ekvadorietis Fabianas Sanchezas pristato Lietuvą pasauliui. Džiaugsmu vaizdo įrašuose trykštantis vaikinas pasakoja apie maistą, gražiausias vietas bei šalies kultūrą.

Fabianas Sanchezas, video istorijos stop kadras.

Tačiau šešerius metus Lietuvoje pragyvenęs F. Sanchezas patyrė ir ne tokių džiaugsmingų akimirkų: 2018 metais vidury baltos dienos vyras buvo užpultas neonacių. Mušdami F. Sanchezą, užpuolikai šaukė „Lietuva lietuviams“. Nors iš pradžių policija reagavo vangiai, kilus visuomenės pasipiktinimui, užpuolikai surasti ir galiausiai nuteisti už neapykantos nusikaltimą.

F. Sanchezas sako, kad net ir po patirto ksenofobinio užpuolimo Lietuvos palikti jis neplanuoja.

Fabianai, ką galėtumėte papasakoti apie Ekvadorą ir save?

Ekvadoras yra be galo svetinga šalis, kuri garsėja bananais. Ar žinote, kad beveik kiekviename pasaulio prekybos centre rasite bananų būtent iš Ekvadoro? Ekvadoras taip pat gali pasigirti savo nuostabiais paplūdimiais, kalnais, džiunglėmis ir visame pasaulyje žinomomis Galapagų salomis, kuriose žmonės gali pasijusti tarytum kitoje planetoje.

Lietuvoje turiu kelis ekvadoriečius draugus. Stengiuosi su jais susitikti, kad jaustumėmės čia kaip namuose. Kasmet per Kalėdas grįžtu į Ekvadorą – pasiilgstu jo.

Kai atvykau į Lietuvą, iš pradžių studijavau Vilniaus universitete, vėliau ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigiau ir magistro studijas. Šiuo metu dirbu viename startuolyje, kuris yra vystomas Lietuvoje, esu atsakingas už pardavimų sritį. Laisvalaikiu mėgstu sportuoti: bėgioti, žaisti futbolą, tenisą. Taip pat kuriu ir savo video tinklaraštį.

Fabianas Sanchezas, video istorijos stop kadras.

Fabianas Sanchezas, video istorijos stop kadras.

Planuoju Lietuvoje gyventi ir toliau, noriu čia kurti savo gerovę. Jau moku kalbėti lietuviškai, tiesa, dar reikia daug ko išmokti. Manau, ateityje man viskas pavyks.

Esate sakęs, kad Lietuvoje jaučiatės priimtas. Kaip nusprendėte čia atvykti?

Kaip ir daugelis į Lietuvą atvykusių jaunų vaikinų, galiu save pavadinti meilės migrantu. Jungtinėse Amerikos Valstijose susipažinau su lietuve mergina ir netrukus mes nusprendėme keliauti į Lietuvą. Deja, mūsų keliai išsiskyrė, bet per tuos metus, kuriuos praleidau šioje šalyje, supratau, kad atradau save Lietuvoje. Todėl nusprendžiau pasilikti.

Žinoma, pirmuosius metus gal kiek stebino kultūriniai skirtumai. Šiaurės šalyse žmonės yra tarytum šaltesni, kiek rimtesni. Tikiu, kad tam įtakos turi ir oro sąlygos (juokiasi, – aut. past.).

Tačiau Lietuvoje jaučiuosi gerai, man patinka čia gyventi, vietos nėra perpildytos žmonių, čia gana saugu, o tai yra neįkainojamos vertybės.

Atvykęs į Lietuvą pastebėjote ir tai, kad Vilniuje jau ne vienerius metus, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, rengiamos nacionalistų eitynės. 2018 m. surengėte savo mini kontrprotestą ir Gedimino prospektu žygiuojančiai miniai šaukiant „Lietuva lietuviams“, atsakėte „Lietuva visiems“. Kaip jūs jaučiatės, stebėdamas tokias eitynes?

Sakyčiau, kad šiuo metu jos manęs nežeidžia visiškai. Žinau, kad nacionalistų šūkiai nereprezentuoja visos šalies situacijos ir visų lietuvių nuomonės. Galima pasidžiaugti, kad bėgant metams Lietuvoje užaugo jaunoji karta, kuri yra atvira. Mane be galo džiugina, kai matau, kaip stiprėja šios šalies žmonių pozityvumas. Tą 2018 m. kovo mėnesį turėjau tikslą parodyti, kad Lietuva išties yra visiems.

Tais pačiais metais buvote užpultas neonacių, kurie mušdami jus šaukė „Lietuva lietuviams“. Žiniasklaidai sakėte, kad policijos veiksmai buvo netinkami, į įvykį sureaguota tik tada, kai žinia apie užpuolimą ėmė plisti viešumoje.

Tie vyrai jau laukė manęs autobusų stotelėje, staiga mane užpuolė ir tada pabėgo. Policija atvyko po kelių minučių, bet man pasakė, kad negali padaryti kažko ypatingo – tiesiog patikrins aplinkinius rajonus, gal pastebės ką nors įtartino. Jie nepasakė, kad galiu parašyti skundą dėl užpuolimo. Tad vėliau aš „Facebook“ paskelbiau įrašą, kuriame nurodžiau užpuolimo aplinkybes. Ši žinutė sulaukė daugybės žmonių dėmesio, taip pat ir žiniasklaidos. Ir tik tuomet galiausiai policija mane pakvietė į nuovadą tam, kad galėčiau užpildyti dokumentus.

Fabianas Sanchezas, video istorijos stop kadras.

Fabianas Sanchezas stotelėje, kurioje buvo užpultas, video istorijos stop kadras.

Kaip manote, ar mūsų šalies vyriausybė daro pakankamai, kad neapykantos nusikaltimai būtų sustabdyti? Galbūt reikalinga griežtinti atsakomybę?

Pastebėjau, kad nėra aiškios tvarkos arba ne visi apie ją žino, ką daryti, kai įvykdomas neapykantos nusikaltimas. Žinoma, ir bausmės nėra tokios griežtos, jog atbaidytų tų neapykantos nusikaltimų nedaryti.

Ar po šio incidento sulaukėte iš žmonių palaikymo?

Taip, sureagavo tikrai daug žmonių. Socialiniuose tinkluose mane užplūdo palaikančios žinutės. Solidarumą demonstravo ir politikai.

Ar šiuo metu išties jaučiatės saugus Lietuvoje?

Taip. Lietuvoje žmonės yra nuostabūs. Tas nutikęs užpuolimas nerodo visų lietuvių nusiteikimo.

Kaip patartumėte Lietuvos žmonėms ugdyti toleranciją kitiems nepaisant jų rasės, tautybės, seksualinės orientacijos, lyties, amžiaus ir pan.?

Svarbu, kad žiniasklaidoje būtų kiek įmanoma daugiau informacijos šiomis temomis, o taip pat turėtų būti organizuojami ir užsiėmimai, kuriuose paaugliai, vaikai susipažintų su visomis žmonių grupėmis ir suprastų, jog visi mes esame verti pagarbos ir tolerancijos.

Neapykantos nusikaltimai – tai nusikalstamos veikos, kurių motyvas yra išankstinės nuostatos, neapykanta asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Jei patyrėte neapykantos nusikaltimą, apie tai saugiau galite pranešti neapykantos nusikaltimų pranešimo platformoje https://manoteises.lt/pranesk/ Gavus pranešančiojo sutikimą, pranešimas bus persiųstas policijai bei nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą.

Interviu parengtas įgyvendinant projektą #MesVisi. Projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, partneriai – Lietuvos policijos mokykla, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Europos žmogaus teisių fondas. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Projekto viešinimo veiklas taip pat remia Švedijos institutas, Švedijos karalystės ambasada Vilniuje ir EVZ fondas.

Komentarai (0)
Susiję straipsniai