Nutekintoje Europos Sąjungos (ES) strateginėje darbotvarkėje (2024-2029 m.) pirmenybė teikiama gynybai, militarizacijai ir įmonių pelnui, o ne žmonėms, nustumiant į šalį jų socialinius poreikius ir neatidėliotinus veiksmus klimato srityje. Prisidengiant saugumu, Europos vizija įtvirtina rasistinę migracijos politiką, kelia grėsmę teisei į prieglobstį ir stiprina islamofobiją.
Praėjusią savaitę nutekintame ES strateginės darbotvarkės (2024-2029 m.) vidiniame juodraštyje atskleistas Europos Vadovų Tarybos (EVT) strateginis planas ateinantiems penkeriems metams. Projektas, kuriame išdėstyti svarbiausi strateginiai prioritetai, kelia nerimą dėl to, kokie klausimai bus svarbiausi Europos politinėje darbotvarkėje, o kokie liks nuošalyje.
Prieštaraujant patiems taikos ir stabilumo principams, kuriais remiantis buvo sukurta Europos Sąjunga, ateinančio pusės dešimtmečio vizijos projekte daug dėmesio skiriama gynybai, militarizacijai, migracijai ir ekonomikos augimui, beveik visiškai ignoruojant socialinės apsaugos ir klimato politikos prioritetus.
Esame tvirtai įsitikinę, kad ši kryptis, kurią ketinama oficialiai patvirtinti birželio mėnesį, yra receptas katastrofai. Viena vertus, ji sudaro sąlygas savaime išsipildančiai karo pranašystei žemyne. Be to, išryškinti prioritetai įžūliai ignoruoja žmonių poreikius ir rūpesčius. Juose neatsižvelgiama į didelį socialinės Europos poreikį (ES barometras) ir nerimą keliančius perspėjimus dėl rasinės diskriminacijos didėjimo visoje Europoje (Pagrindinių teisių agentūra).
Toliau gilinomės į kiekvieną iš nutekintame projekte nurodytų prioritetų:
STIPRI IR SAUGI EUROPA: PRIEDANGA RASISTINEI MIGRACIJOS POLITIKAI APSAUGOTI
Pirmuoju prioritetu „Stipri ir saugi Europa“ Europos Vadovų Taryba tęsia ES rasistinę migracijos darbotvarkę, kuri brangiai kainuoja žmonių gyvybėms ir žmogaus teisėms:
- Nutekinta darbotvarkė sudaro sąlygas įgyvendinti neseniai priimtą ES migracijos paktą, o tai reiškia, kad teisė į prieglobstį Europoje nyksta. Praktikoje suintensyvėjusios pastangos „apsaugoti sienas“ ir „kovoti su neteisėta migracija“ reiškia, kad prie Europos sienų asmenys patiria faktinį sulaikymą, atstūmimą ir žiaurų elgesį.
- Be to, nutekintame dokumente nurodoma, kad „kova su radikalizacija, terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu“ yra politinis prioritetas, nekreipiant dėmesio į daugkartinius perspėjimus dėl diskriminacinio kovos su terorizmu priemonių poveikio rasinėms bendruomenėms. Praktiškai šios priemonės, kurios stipriai remiasi rasiniu profiliavimu ir duomenų gavyba, yra nukreiptos prieš musulmonų mažumas ir taip didina islamofobiją visoje Europoje.
Migracija, asociatyvi nuotr. | Pexels
KLESTINTI IR KONKURENCINGA EUROPA: KORPORACIJOS SVARBIAU UŽ ŽMONES IR PLANETĄ
Antrasis pagrindinis „klestinčios ir konkurencingos Europos“ akcentas iš esmės prioritetizuoja korporacijų interesus (konkurencingumą ir inovacijas) žmonių ir planetos sąskaita.
Priešingai nei ankstesnėje ES strateginėje darbotvarkėje, į kurią buvo visiškai integruota klimato politika, siekiant spręsti neatidėliotiną pasaulinę grėsmę, nutekintame dokumente pastangos klimato srityje yra ženkliai sumažintos. Nepaisant daugkartinių perspėjimų apie didėjančias klimato nelaimes, įskaitant neseniai Europos aplinkos agentūros paskelbtą raginimą imtis skubių veiksmų, dabartinis juodraštis to neapima, todėl Europai gresia didesnis klimato pokyčių keliamų rizikų pavojus.
O KAIP DĖL ŽMONIŲ?
Europos Vadovų Tarybos ateinančių penkerių metų strateginėje vizijoje akivaizdžiai neįtrauktos socialinės teisės.
Priėmusi šį svarbų strateginį dokumentą, ES Taryba turi galimybę teikti pirmenybę lygybei – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Ji turi galimybę novatorišką Europos kovos su rasizmu veiksmų planą paversti apčiuopiamu teisingumu milijonams rasinėms bendruomenėms priklausančių ir marginalizuotų asmenų visoje Europoje. Tačiau politiniai lyderiai nusprendė nediskriminavimą ir žmogaus teises nustumti į šalį ir tik trumpai paminėti ir taip nedidelėje dalyje apie laisvą ir demokratinę Europą.
Šis sprendimas priimtas po nerimą keliančios ES fiskalinių taisyklių reformos, kuri greičiausiai paskatins taupymo priemones visose valstybėse narėse ir dar labiau padidins turtinę nelygybę. Valstybėms mažinant išlaidas tam, kad būtų pasiekti nauji fiskaliniai tikslai, dažnai mažinamos socialinės paslaugos, kurios yra labai svarbios tiems, kuriems gresia skurdas ir atskirtis. Kartu šios priemonės kelia pavojų pažeidžiamiems gyventojams, įskaitant rasines bendruomenes, didindamos šių gyventojų riziką dar labiau įklimpti į skurdą jau ir taip sparčiai augant infliacijai.
Strategiškai nukreipiant lėšas gynybai, šis nerimą keliantis scenarijus kelia pavojų esminėms socialinės apsaugos priemonėms, nurodytoms Europos socialinių teisių ramstyje. Taip tęsiama istorinė tendencija, kai lėšos iš rasinių bendruomenių buvo atimamos dėl institucinio rasizmo, dėl kurio pažeidžiamoms bendruomenėms ir toliau neskiriamas tinkamas viešasis finansavimas gyvybiškai svarbioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrai, būstui ir švietimui.
Skurdas, Jerzy Gorecki/ pixabay.com nuotr.
Kur dingo Lygybės sąjunga?
ES valstybių narių vadovai ir vėl nepripažino, kad reikia skubiai kovoti su per Europą slenkančia rasizmo krize, nuo kurios kenčia milijonai žmonių. Nepaisant nepriimtinų lygybės teisės aktų spragų ir atkaklių pilietinės visuomenės organizacijų advokacijos pastangų šalinti šiuos trūkumus, nustatant apčiuopiamus prioritetus vis dar akivaizdžiai trūksta įsipareigojimo kovoti su rasizmu ir ginti socialines teises.
Jei Europos Sąjunga per ateinančius penkerius metus nenustatys prioriteto rasiniam teisingumui, tai reiškia, kad ES apleidžia dalį savo gyventojų. Rasinės bendruomenės vėl paliekamos nuošalyje, jų poreikiai aukojami siekiant patenkinti ES vadovų militarizacijos ir pelno troškimą.
Iki kol birželio mėnesį bus priimta nutekinta darbotvarkė, mes ir toliau pabrėšime, kad Europos lyderiai privalo ginti žmogaus teises ir didinti visų lygybę. Tai labai svarbus momentas parengti tvirtesnę rasinio teisingumo darbotvarkę, kad būtų kuriama „Europa visiems“, kurioje rasinis teisingumas būtų vienas svarbiausių tvarios ES prioritetų.
Tekstą parengė Magda Boulabiza, ENAR patarėja klimato ir ekonominio teisingumo klausimais. Iš anglų kalbos vertė Lietuvos žmogaus teisių centras.
