Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstys, ar pritarti siūlymui reformuoti skolų mokėjimo tvarką Lietuvoje. Kol Seimas svarsto, peticija, raginanti mažinti išskaitas iš skolų turinčių žmonių, sulaukė daugiau nei 80 nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Ją pasirašė ir 2000 Lietuvos gyventojų. Tačiau visuomenės ir nevyriausybininkų remiami siūlymai sulaukė ir priešingų iniciatyvų, kurie didintų antstolių pajamas.
Žmogaus teisių portale manoteises.lt paskelbtoje peticijoje teigiama, kad įsiskolinimų šalyje turi kas dešimtas gyventojas, o skolų grąžinimo sistema nepadeda atsiskaityti su kreditoriais. Anot peticijos autorių, vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolą, kuri perduota antstoliams – tai 250 000 žmonių arba beveik tiek, kiek gyventojų turi antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas.
Šiuo metu žmogui, turinčiam daugiau nei vieną vykdomąją bylą, gali būti išskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), per mėnesį pragyvenimui paliekant nepilnus 200 Eur. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti išskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų, todėl darbuotojui, uždirbančiam 600 Eur per mėnesį, po atskaitymų lieka apie 260 Eur.
Siūlymus mažinti išskaitas palaiko ir profesinės sąjungos
„Mes matome, kad esant tokiems dideliems nuskaičiavimams, žmonės dirba šešėlyje. Turime sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų legaliai dirbti, turėtų visas socialines garantijas, o taip pat jiems liktų pajamų išgyvenimui. Dabartinė sistema, kai išskaičiuojama tokia didelė atlyginimo dalis, darbuotojus palieka be išeities“, – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, parėmusios peticiją, pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Šiuo metu Seimo narės Dovilės Šakalienės pateiktose Civilinio proceso kodekso pataisose nuo MMA siūloma nuskaityti 10 proc. atlyginimo, turint dvi arba daugiau skolų – 20 proc. Nuo atlyginimo dalies, viršijančios MMA – 50 proc. Panašias pataisas yra pateikusi ir Teisingumo ministerija.
Socialdemokratų ir darbo frakcijos narių siūlymai garantuotų papildomas pajamas antstoliams
Vakar darbo darbo dienos pabaigoje pasirodė Seimo narių Rimantės Šalaševičiūtės ir Andriaus Palionio siūlymai. Seimo nariai siūlo iš esmės stabdyti Teisingumo ministerijos ir D. Šakalienės inicijuojamus pakeitimus ir iš asmenų, neuždirbančių MMA, nuskaityti 20 procentų pajamų. Socialdemokratų ir darbo frakcijos nariai R. Šalaševičiūtė ir A. Palionis taip pat siūlo nuo minimalios algos nuskaičiuoti beveik trečdalį atlyginimo (30 proc.), o nuo sumos, viršijančios minimalią algą, ir toliau nurėžinėti 70 procentų.
Kaip teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, šių Seimo narių pakeitimai taip pat garantuotų ir papildomas pajamas antstoliams. Pagal vakar pateiktus pasiūlymus, nuo valstybės teikiamos socialinės paramos, (122 eurai), būtų nuskaitomas iki dešimtadalio paramos.
„Tokie išskaitymai būtų leidžiami antstoliui išsiuntus vieną raštą, siūlantį skolininkui už skolas atlikti viešuosius darbus, ir skolininkas neatsilieptų. Tarp įsiskolinimų turinčių ir socialinę paramą gaunančių žmonių yra daug benamių, priklausomybių turinčių žmonių, kurie ir taip sunkiai tvarkosi gyvenime, dažnai neturi gyvenamosios vietos. Tikėtina, kad antstolių siunčiamas vienintelis raštas jų nepasieks. Tada antstoliai nuskaičiuos tuos 12 Eur, kurie pirmiausia bus skiriami skolos administravimui, t. y. jiems patiems. Tokie siūlymai, be realios socialinių darbuotojų pagalbos įsiskolinusiems žmonėms, yra tiesiog būdas remti antstolius, o ne mažinti skolas. Jeigu norime rimtų pokyčių, turime teikti siūlymus, kurie padėtų atsiskaityti su kreditoriais, o ne dar labiau įsuktų į skurdo ratą.“
Seimo kanceliarija atliko analizę, kurioje aiškintasi, kokia skolų grąžinimo sistema veikia Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Danijoje. Lyginant su šiomis šalimis, Lietuvos skolų išmokėjimo tvarka yra viena griežčiausių.Peticiją pasirašė tokios organizacijos kaip Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga vienijanti 1536 vietos bendruomenes, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, vienijanti 69 organizacijas, NVO vaikams konfederacija, vienijanti 70 organizacijų.
Peticiją inicijavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, koalicija „Galiu gyventi“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Visą organizacijų sąrašą galime rasti čia.
