Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Saugi mokykla: pokyčiai nevyksta savaime

Paulina Drėgvaitė, Severinos Venckutės nuotr.

Severinos Venckutės nuotr.

Paulina Drėgvaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorė | 2021 10 18

Apie patyčias bei jų prevenciją mokyklose kalbama jau daugybę metų, tačiau smurtas lyties pagrindu mokyklos aplinkoje yra vis dar sunkiai atpažįstamas reiškinys. Visgi, daugumai pamąsčius apie savo asmenines patirtis mokykloje, iškyla galybė situacijų, privertusių (arba vis dar priverčiančių) jaustis nepatogiai bei nesaugiai. Tai gali būti ir juokeliai, įvairūs komentarai apie išvaizdą arba elgesį, taip pat – veiksmai, kaip kasų tampymas arba sijonų kilnojimas, kuriuos didžioji mūsų visuomenės dalis vis dar vertina kaip „nekaltą dėmesio rodymą“.[1]

Šios situacijos – smurto lyties pagrindu mokyklos aplinkoje apraiškos. Tai – opi ir daugiasluoksnė problema, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis kasmet paliečianti milijonus vaikų, šeimų ir bendruomenių visame pasaulyje. Šios problemos lauke Lietuvoje 2019-2021 m. veikia Europos komisijos dalinai finansuojamas projektas „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“, vykdomas Lietuvos žmogaus teisių centro, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lygių galimybių plėtros centro bei socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“. Viena kertinių projekto veiklos krypčių – įvairialypis darbas su mokyklų bendruomenėmis bei švietimo darbuotojais Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybėse: mokymai, leidinių rengimas, seminarai bei tyrimai, siekiantys matuoti šių veiklų kuriamą pokytį.

Išties, dažnai kalbama, kad lyčių stereotipai – kartų kaitos klausimas, tačiau projekto pradžioje atlikta moksleivių nuostatų apklausa parodė, kad jaunuoliai yra taip pat veikiami šių nuostatų: 2020 m. apklausoje 27 % teigė, kad merginos turi atrodyti seksualiai, o netgi 43 % sutiko, kad „berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., – yra  tiesiog dėmesio rodymas“. Tarp šių – net 54 % apklaustų vaikinų. Projekto veikloms įsibėgėjus, atlikta pakartotinė apklausa, parodžiusi įvykusį pokytį: 2021 m. su pirmuoju teiginiu sutiko 12 % (tarp vaikinų pastebėtas net 25 % pokytis), o priekabiavimą antrojoje situacijoje atpažino 47 % apklaustųjų.

Akivaizdu, kad lyčių stereotipai ir jų pasekmės savaime neišsispręs – mokyklų bendruomenės gali imtis tikslingų žingsnių atpažinti smurtą lyties pagrindu, į jį reaguoti ir užkirsti jam kelią. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, spręsdamos smurto lyties pagrindu problemas mokyklos susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: laiko, žinių ir išteklių stygiumi, tačiau tyrimai rodo, kad aktyviai deklaruojama mokyklos administracijos parama bei nulio tolerancijos smurto atžvilgiu pozicija dažnai veikia geriau negu didelių resursų reikalaujančios programos. Mokyklos darbuotojų mokymuose sukurtos programos virto metodologijomis, o projekto komanda parengė ir leidinį „Lygybės laboratorija: saugios mokyklos aplinkos vadovas“, kuriuo gali naudotis kiekviena ilgalaikių pokyčių savo bendruomenėje siekianti mokykla. Vadove pristatome septynis žingsnius, padėsiančius efektyviai spręsti smurto lyties pagrindu iššūkius mokykloje, taip pat – užsiėmimų su moksleiviais metodikas bei dokumentinio kino edukacijos gaires.

Svarbu, kad tai, kas paprastai normalizuojama, nuleidžiama juokais, o iš tiesų turi gilias pasekmes mokyklos bendruomenei, taptų mokyklos politikos dalimi. Įvardinus problemas, jas lengviau spręsti drauge. Tą patvirtina neseniai vykusioje baigiamojoje projekto konferencijoje seminaruose dalyvavę mokytojai: „…daugeliui kolektyvo narių iš pradžių pasirodė, kad smurto problemos mokykloje nėra. Iš tiesų mes jos tiesiog nematėme – tarpusavyje pasidaliję patirtimis supratome, kad patys išgyvenome vienokias ar kitokias smurto dėl lyties formas. Žinoma, šeimoje puoselėjamos vertybės taip pat turi didelę įtaką, bet mes, mokytojai, vedame vaikus į priekį. Negalime to daryti tinkamai ir jiems padėti, jei patys vadovaujamės stereotipinėmis nuostatomis“, – teigė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Žiupkienė. Jai antrino ir Alytaus Putinų gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė: „Prisimenu dar gyvai vykusį pirmą susitikimą, per kurį susiginčijome vertybiniais klausimais. Dabar tos pačios temos jau nebėra tabu ir matome visapusišką mokytojų išsilavinimą, kurį galime perduoti ir moksleiviams. Mes nustojome priešintis tam, ko nežinome“, – džiaugėsi direktorė.

[1] Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą (2018/2019), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Komentaras publikuotas naujienlaiškyje „Aš manau“ Nr. 52, skirtame Stambulo konvencijai ir ES aktualijoms aptarti. 

 

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki