Nors Tauro kalnas jau yra atvertas visuomenei, ne visi gali pasidžiaugti čia įrengtais takais ir poilsio zonomis. Žmonėms su judėjimo negalia naujoji infrastruktūra yra sunkiai prieinama, o vietomis apskritai nepasiekiama. Taip konstatavo tyrimą atlikusi lygių galimybių kontrolierė. Už kalno rekonstrukciją atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė buvo įspėta už netiesioginę žmonių su negalia diskriminaciją. Savivaldybė žada prieinamumą gerinti.
Tauro kalnas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Vežimėliais judantiems žmonėms – neįveikiamos kliūtys
Tyrimas pradėtas remiantis viešai pasidalinta informacija, kad kai kuriais Tauro kalno takais neįmanoma judėti vežimėliais – jie baigiasi laiptais ar bortais, nėra įrengtų pandusų ar nuožulnų.
Taip pat nurodyta, kad nėra prieigos prie amfiteatro, kadangi jo danga netinkama vežimėliams. Pažymėta, kad dalis takų yra pakrypę, jais nepatogu ir nesaugu judėti.
Sunkumų kyla ir žmonėms su regos negalia, kadangi takuose nėra taktilinių juostų bei vizualinių kontrastų, prie laiptų trūksta turėklų. Taip pat žmonės su negalia Tauro kalno teritorijoje pasigenda informacinių stendų ar specialių ženklų, kurie padėtų jiems orientuotis pėsčiųjų takų sistemoje.
Negalios ekspertai lieka nuošalyje
Tai, kad šios problemos išties egzistuoja, patvirtino ekspertai, į kuriuos kreipėsi Tarnyba. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) atstovų teigimu, Tauro kalno prieinamumas yra tik dalinis. Be to, ekspertų pastebėjimu, rekonstruojant panašius objektus, nuolat stinga nuoseklaus prieinamumo standartų laikymosi.
Tauro kalnas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
„Taip nutinka dėl to, kad į sprendimų priėmimo procesą neįtraukiami negalios ekspertai ar atsakingos institucijos. Dėl to žmonių su negalia interesai kompromisuose tarp paveldosaugos ir architektūrinių sprendimų nėra tinkamai atstovaujami, o prieinamumo sprendiniai dažnai taikomi formaliai, neatsižvelgiant į realų jų veiksmingumą“, – tvirtinama LNF atsakyme Tarnybai.
Savivaldybė žada pokyčius
Tarnybai kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę, šios atstovai pripažino, kad Tauro kalnas nėra visiškai pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia. Tiesa, jie nurodė, kad sunkumų kelia tai, jog statūs kalno šlaitai turi vertingųjų savybių, toks reljefas yra saugomas, tad visur įrengti takus be laiptų esą nebuvo galimybių.
Visgi, Tarnybai pradėjus tyrimą, savivaldybė ėmėsi veiksmų: atliko tam tikrus pėsčiųjų takų ženklinimo pakeitimus. Be to, jau suplanuoti ir kiti sprendiniai, turėsiantys pagerinti prieinamumą. Pavyzdžiui, laiptų apėjimas įrengiant pandusus, informacinių stendų, kontrastinių juostų, turėklų įrengimas. Ketinama keisti ir amfiteatro dangą. Šie pokyčiai inicijuoti bendradarbiaujant su žmonių su negalia organizacijomis.
Savivaldybė nurodė, kad papildomi Tauro kalno infrastruktūros pritaikymo darbai bus užbaigti iki 2026 m. birželio–rugsėjo mėn.
Konstatavo diskriminaciją
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sveikino Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvą aktyviai reaguoti į nusiskundimus. „Matome, kad ieškoma sprendimų, konsultuojamasi su žmonių su negalia organizacijomis, planuojami konkretūs pakeitimai. Tai parodo, kad net sąlygomis, kai sprendimus apriboja gamtosauginiai ar paveldo apsaugos reikalavimai, įmanoma rasti kompromisą. Ir taip užtikrinti, kad visi gyventojai, nepaisant negalios ar sveikatos būklės, galėtų pasimėgauti Tauro kalno aplinka“, – sakė ji.
B. Sabatauskaitė. G. Grėbliūnės nuotr.
Visgi, kaip pažymėjo kontrolierė, tai turėjo būti daroma gerokai anksčiau, dar derinant projektinius sprendinius, o ne tuomet, kai buvo užbaigta rekonstrukcija ir sulaukta skundų.
„Tikiuosi, kad į šį atvejį bus atsižvelgta rengiant kitų viešų ir privačių objektų rekonstrukcijas. Į šį procesą būtina įtraukti asmenų su negalia organizacijas ir ekspertus“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.
O šio tyrimo metu, pasak kontrolierės, buvo nustatyta, kad Tauro kalno infrastruktūros nepritaikymas ribojo ir toliau riboja galimybes asmenims su negalia ja naudotis. „Kadangi prieinamumo sprendiniai iki šiol nėra įgyvendinti, aplinka tebėra neprieinama daliai visuomenės, tokia situacija laikytina netiesiogine diskriminacija dėl negalios“, – konstatavo B. Sabatauskaitė.
