Vyriausybė raginama nepamiršti pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir padėti ne tik verslui

Paskelbus ekstremalią situaciją, Vyriausybė parengė verslo gelbėjimo planą, tačiau nevyriausybininkai sako, kad dėmesio nesulaukia pažeidžiamiausios visuomenės grupės bei pats nevyriausybinis sektorius. 

Statistikos departamento duomenims 2018 m. pusė (49 proc.) Lietuvos gyventojų teigė negalintys apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų. Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės, žmonės neturi santaupų ir nėra pasiruošę ekstremaliai situacijai, todėl su didelėmis socialinėmis grėsmėmis susiduria moterys ir vaikai, asmenys dirbantys pagal lanksčias darbo formas ar tam tikruose sektoriuose, kuriuose nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat didelės neigiamos pasekmės gresia asmenims, turintiems vaikų, slaugomiems sergantiesiems, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms, turintiems negalią.

„Svarbu nepamiršti, kad vaikai ir moterys šioje situacijoje yra itin pažeidžiami. Pavyzdžiui, nepasiturinčių šeimų vaikams tiek mokyklose, tiek vaikų dienos centruose teikiamos maitinimo paslaugos. Sustabdžius paslaugų teikimą, iškilo grėsmė, kad tokių šeimų vaikai gali elementariai likti nevalgę“, – sako A. Adomavičienė.

Aistė Adomavičienė, E. Genio/LRT nuotr.

Pasak ekspertės, moterys iš skurstančių namų ūkių taip pat priverstos pakelti didelę karantino pasekmių naštą: pastarosioms stereotipiškai tenka namų ir slaugomų asmenų priežiūra, kyla didžiulių iššūkių, derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus. Nesant kitų artimųjų arba prieinamų viešųjų paslaugų ypatingai kenčia vienišos mamos. Tikėtina, kad būtent moterys rinksis nedarbingumo pažymas, neapmokamas atostogas, o tai lems mažesnes jų pajamas.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad ekstremalių situacijų metu paaštrėja ir smurto artimoje aplinkoje problema, kurios ignoravimas gali turėti lemtingų pasekmių. „Karantino metu gali išaugti psichologinio, fizinio, seksualinio bei ekonominio smurto artimoje aplinkoje, smurto lyties pagrindu bei smurto prieš vaikus atvejų skaičius. Dėl riboto sveikatos priežiūros įstaigų darbo nemažai daliai nukentėjusių nebus užtikrintas pilnavertis situacijos įvertinimas, tikėtina silpnės ir tolimensės paslaugos grandys. Vadinasi, neskirdami tinkamo dėmesio socialinei sričiai krizės metu, sukelsime pavojų pažeidžiamoms visuomenės grupėms“, – sako B. Sabatauskaitė.

Birutė Sabatauskaitė, Dainiaus Putino nuotr.

Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Dovilė Juodkaitė ragina Vyriausybę ypatingą dėmesį skirti asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų. Anot jos, viena vertus šie asmenys patiria didesnę riziką užsikrėsti virusu, kita vertus, jie yra visiškai priklausomi nuo viešojo sveikatos sektoriaus, todėl dėl pandemijos apribojus tam tikrų sveikatos paslaugų teikimą, šie asmenys negaus jiems būtinų sveikatos paslaugų.

„Tiesioginių socialinių, švietimo ar kompleksinių paslaugų apribojimas/nutraukimas neturi daryti neigiamos įtakos žmonėms su negalia ar pagyvenusiems asmenims teikiamoms būtinoms kasdienėms paslaugoms (įskaitant asmeninius padėjėjus, specialias paslaugas). Negalima užkrauti naštą vien tik šeimos nariams užtikrinti 24/7 valandų priežiūrą namuose, slaugant ar prižiūrint vaikus bei suaugusius su negalia“, – teigia D. Juodkaitė.

Dovilė Juodkaitė, 15min.lt nuotr.

Kreipimesi į Vyriausybę taip pat prašoma sudaryti vienodas sąlygas nevyriausybiniam sektoriui išgyventi susidariusią ekstremalią situaciją. Anot kreipimosi į Vyriausybę autorių, nevyriausybininkai teikia daug paslaugų pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, tad NVO sektoriaus susitraukimas sumažintų galimybes amortizuoti neigiamas ekstremalios situacijos pasekmes vargingiausiai gyvenantiems asmenims.

Kreipimąsi į Vyriausybę inicijavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kuris vienija per 50 skurdo mažinimo srityje dirbančių organizacijų.

Kreipimąsi parėmė Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Psichikos sveikatos perspektyvos ir Lygių galimybių plėtros centras.

Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Skurdas nėra pasirinkimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo agentūros. Projektą įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir VšĮ „SOPA“.