Gruodžio 8 d. Seimo priimtos Civilinio kodekso pataisos silpnina žodžio ir žiniasklaidos laisvės apsaugą Lietuvoje, praneša Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Šiuo metu galiojanti Civiliniame kodekse nustatyta tvarka numato, kai, skleidžiant informaciją apie viešus asmenis, suteikiama daugiau laisvės. Jei, paskleidus informaciją apie viešą asmenį, paaiškėja, kad ji yra klaidinga, tačiau ją skleidęs asmuo gali įrodyti, jog veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla, jam negali kilti atsakomybė.
Tokiu būdu buvo nustatyta papildoma apsauga žurnalistams ir kitiems sąžiningai veikiantiems asmenims, kurie platina informaciją apie visuomenei turinčius svarbą žmones ir jų veiklą. Skleidžiant tokią informaciją, visada yra rizika suklysti. Tačiau, jei informaciją paskleidęs asmuo gali įrodyti, kad veikė sąžiningai – tai yra pagrįstai manydamas, kad skleidžia teisingą informaciją, jam taikyti civilinės atsakomybės ir reikalauti iš jo piniginės kompensacijos nėra leidžiama.
Prieš kelias dienas priimtomis Civilinio kodekso pataisomis Seimas siekia pakeisti šią tvarką. Pataisos priimtos motyvuojant tuo, kad, panaikinus baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą, reikėjo numatyti galimybę gintis nuo įžeidimo civiline tvarka. Priimtoje pataisoje numatyta, kad aprašytoji papildoma apsauga netaikoma, kai dėl klaidingos informacijos paskelbimo yra pažeminta žmogaus garbė ir orumas.
Tokia pataisa parlamentas faktiškai panaikina galiojusią papildomą apsaugą, taikytą visuomenei svarbios informacijos skleidėjams. Iš esmės visais atvejais tokia informacija atskleidžia neigiamą įtaką viešo asmens reputacijai turinčius faktus ir taip neišvengiamai žemina asmens garbę.
Tokiais pakeitimais keliama rimta grėsmė žiniasklaidos darbui, kadangi sudaromos prielaidos į civilinę atsakomybę traukti žurnalistus už jų išsakomą kritiką viešų asmenų veiksmams, teigiant, kad ji neatitinka realybės ir žemina viešo asmens garbę ar orumą.
Pažymėtina, kad kritika ir vertinamieji teiginiai negali būti sulyginami su įžeidimu, o teisę kritikuoti valdžios institucijų ir pareigūnų darbą užtikrina Konstitucijos 33 straipsnis.
Lietuvos aukščiausiasis teismas 2012 m. konstatavo, jog „[p]olitiko, veikiančio pagal savo viešus įgaliojimus, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens. Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos, ypač kai pats padaro viešų pareiškimų, galinčių duoti pagrindą kritikai.“
Svarbu ir tai, kad Civiliniame kodekse numatyta papildoma visuomenei turinčios svarbos informacijos skleidėjų apsauga neužkerta kelio viešiems asmenims gintis nuo jų garbės ir orumo įžeidimo ar kai apie juos piktavališkai skleidžiama melaginga informacija. Tokiu atveju galioja bendra taisyklė, kad melagingą informaciją skleidžiantis asmuo ar asmuo žeidžiantis kito orumą ir taip darantis žalą gali būti traukiamas atsakomybėn ir turi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
Todėl tokie Civilinio kodekso pakeitimai lems ne geresnę žmogaus orumo apsaugą Lietuvoje, o didesnį žodžio ir žiniasklaidos laisvės varžymą. Atsižvelgdamas į tai, Žmogaus teisių stebėjimo institutas siūlo panaikinti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pataisas.
