Žodis „feminizmas“ niekad nepraslysta pro ausis

Deja, bet feminizmas Lietuvoje vis dar skamba kaip keiksmažodis. Knygą apie moterų teisių judėjimą ir seksualumą parašęs Donatas Paulauskas viliasi, kad „F žodis, kurio negalima minėti“ plačiajai visuomenei padės suprasti, jog feministinio „baubo“ iš tiesų nėra.

Ne vadovėlis

Vilniaus universitete įvadą į lyčių studijas dėstantis D. Paulauskas sako, kad knygą nusprendė parašyti ne dėl to, jog „kilo idėja“, bet dėl to, kad jo komentarai žiniasklaidoje ir dėstymo patirtis natūraliai prie to privedė. Nemažai paskaitų medžiagos sugulė į puslapius. „Dėstymas yra toks dalykas, atrodo, tu ateini, pasakai ir viskas – nesukuri jokio produkto. Prakalbi pusantros valandos ir negali pačiupinėti, ką padarei“ , – svarsto lektorius. Pasak jo, knyga yra geresnis formatas žinioms apie feminizmą sklisti.

D. Paulausko tekstą sudaro trys dalys. Pirmojoje aptaria Lietuvos ir užsienio moterų judėjimo istoriją – per istorinę prizmę pažvelgiama, kodėl feminizmo idėjos aktualios ir šiandien. Antrajame mąstoma, apie vaikų auklėjimą – kaip skirtingai ugdomi berniukai ir mergaitės. Trečiajame skyriuje ieškoma atsakymo, kodėl mums taip svarbu būti normaliems. „Iš tikrųjų savo gyvenime siekiame, dabar tai labai populiaru, atrasti savo kelią, savo autentiškumą. Bet kai kalbame apie lyčių klausimus, originalumas dingsta, šioje srityje niekas nenori būti išskirtinis“, –  pastebi D. Paulauskas.

„Neketinau rašyti vadovėlio, mano tikslas – pristatyti įvairias feminizmo idėjas, kartu parodyti, kodėl jos mums turėtų rūpėti šiandien“, – tęsia pašnekovas.

Knygos pavadinime žodžio „feminizmas“ nėra. Pasak autoriaus, taip nuspręsta dėl kelių priežasčių. Pirma, toks sprendimas pataiko į visuomenės skaudulį. Anot D. Paulausko, žodis „feminizmas“ šalyje  turi neigiamą atspalvį. „Jį pasakęs gali susilaukti įvairių reakcijų. Priešingai nei eilinis žodis, jis nepraslysta pro ausis“, – sako dėstytojas. Kita priežastis – tikslinė auditorija. „F žodis, kurio negalima minėti“ – bandymas su feministiniu diskursu supažindinti žmones, kurie nebūtinai labai į jį įsitraukę.

Knygos viršelis. Asmeninio archyvo nuotr.

FeminizmAI

Reikėtų pastebėti, kad feminizmas dabar reiškia kai ką kitą nei moterų judėjimų pradžioje. Pirmosios aktyvistės siekė sulyginti moterų ir vyrų teises – orientuotasi į teisinį moters statusą. Antroji banga, pasak D. Paulausko, daugiau dėmesio skyrė kultūriniams pokyčiams. „Pradėta klausti apie stereotipus, kodėl jie vis dar yra, nors pirmosios bangos feminizmas jau pasibaigė: „Turim teises, kodėl nėra lygybės?“ Trečioji banga perima tuos pačius aspektus tik žengia truputėlį toliau ir sako, kad lyčių normos ir standartai svarbios ne tik moterims, bet ir visoms kitoms grupėms“, – aiškina lektorius.

Jis pabrėžia, kad, atsiradus lyčių studijoms, suprasta, jog moterys – nėra vienis. Dažniausiai mąstyta apie baltaodę heteroseksualią pasiturinčią moterį, vėliau suvokta, kad feminizmas nėra skirtas kažkokiai vienai konkrečiai moterų grupei. XX a. pabaigoje į lyčių studijas ir feministinę mintį įtraukti ir vyriškumo bei LGBT+ klausimai.

„Dabar kalbama apie ketvirtąją bangą, bet ji neturi labai konkrečių savo charakteristikų. Į ją galbūt įeina ir virtualusis aktyvizmas, vadinamasis įgalinimo diskursas tuo pačiu ir populiarusis, „žvaigždžių“ feminizmas, įtraukiami kiti judėjimai, tokie kaip islamiškasis feminizmas“, –  dabartinę situaciją apibūdina D. Paulauskas.

Paprašytas palyginti Vakarų feministinį judėjimą su lietuviškuoju, lektorius atkreipė dėmesį, kad tokio „darinio“ nebėra. Nebėra vieno judėjimo, nes šiuolaikinis feminizmas apima labai daug krypčių. Yra liberalus, kairysis, radikalus, lesbietiškas, islamiškasis, juodaodžių ir kitokie feminizmai. Lietuvoje šis judėjimas taip pat įvairus. „Turime liberalios pakraipos feminizmą, kuris galbūt patrauklesnis, nes kalba apie darbo rinkos nelygybę, karjeros galimybes moterims. Atrastume ir kairiajai feministinei minčiai priklausančių žmonių, buvo įsikūręs ir anarchistinis „Feministinis frontas“, – apibendrina knygos „F žodis, kurio negalima minėti“ autorius.

Norėdami paremti portalo „Manoteises.lt“ plėtrą, galite tai padaryti skirdami 2 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio. Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia. Dėkojame!