Šiemet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pasiekė jau trečias skundas susijęs su ta pačia problema – daugiabučio namo liftas nestoja antrame aukšte, todėl apribojamos jame gyvenančių žmonių su negalia judėjimo galimybės. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė įsitikinusi – vienintelis būdas spręsti problemą taip, kad kaskart žmonėms nereikėtų teikti skundų, yra keisti teisės aktus ir taip užtikrinti asmenų su negalia teisę be apribojimų naudotis liftais.
Problema – nėra aiškaus teisinio reguliavimo
Vilniuje yra daugiabučių, kuriuose liftai nestoja antrame aukšte. Kai kurie tokių daugiabučių antro aukšto gyventojai išreiškia poreikį naudotis liftu – pavyzdžiui, žmonės su negalia ir kitais judėjimo sunkumais.
Būtent dėl šios priežasties Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą. Pareiškėja teigė, kad kreipėsi dėl lifto sustojimo antrame aukšte būtinybės, o namo administratorius pasiūlė rengti visų namo gyventojų balsavimą, kuris nuspręstų, ar bus organizuojami lifto taisymo darbai, ar ne. Skundo tyrimo metu name, kuriame gyvena pareiškėja, lifto sustojimas antrame aukšte visgi buvo įjungtas, tačiau netrukus tarnybą pasiekė dar du skundai, atskleidžiantys tokią pačią problemą kituose Vilniaus daugiabučiuose.
Faktas, kad negalią turinti namo gyventoja negali pasinaudoti liftu ir patekti į antrąjį namo aukštą gali būti laikomas Lygių galimybių įstatymo pažeidimu, neužtikrinant aplinkos prieinamumo asmenims su negalia. Tačiau daugiabučių administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nėra aiškių nuostatų, kurios įpareigotų namo administratorių organizuoti lifto sustojimo antrame aukšte įjungimą, to pareikalavus bent vienam namo gyventojui, kai tai būtina dėl asmens negalios, amžiaus, šeiminių aplinkybių.
Siūlo keisti teisės aktus
Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, Aplinkos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su siūlymu keisti teisės aktus, siekiant užtikrinti žmonių su negalia teisę ir galimybę be apribojimų patekti į visus daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose įrengti liftai, aukštus.
Birutė Sabatauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.
„Privalome į žmonių su negalia teises žiūrėti ne kaip į susitarimo klausimą, o kaip į nekvestionuojamą būtinybę. Tai galioja ir sprendžiant tokias problemas, kaip netinkama lifto veikimo sistema gyvenamuosiuose namuose. Taip pat akivaizdu, kad galimybė į antrą aukštą pakilti liftu aktuali ne tik žmonėms su negalia, bet ir tėvams bei mamoms su vaikų vežimėliais ir kitiems sunkiau judantiems žmonėms. Tai neturėtų priklausyti nuo to, kaip balsus išreiškia ar neišreiškia tam tikro namo gyventojai. Juk kai reikia atlikti remonto darbus dėl kitų bendrojo naudojimo patalpų, balkonų, visų gyventojų sutikimo nėra teiraujamasi. Taigi, tai neturėtų būti daroma ir žmonių su negalia teisių užtikrinimui“, – teigia Birutė Sabatauskaitė.
Vieno iš Tarnyboje gautų skundų atveju, tyrimas nutrauktas, nes jo metu lifto stojimas antrame namo aukšte to prašiusiai pareiškėjai buvo užtikrintas. Kitų dviejų skundų atveju pradėti tyrimai.
Jonas Ruškus
2022 07 25
Netinkamas komentaras?
Labai teisingas Kontrolierės kreipimasis dėl teisės patekti į liftą ribojimo antro aukšto gyventojams, užkertančio kelią negalią turintiems gyventojams išeiti iš ir patekti į namus. Ne daugiabučio gyventojai turi nulemti, būti šiai teisei ar nebūti, o savivaldybės turi užtikrinti judėjimo iš savo namų ir į juos namų teisę žmonėms su negalia. Iš savo tėvų, gyvenančių antrame aukšte, patirties gerai žinau, kaip lifto ribojimas skausmingai apriboja laisvę judėti judėjimo sunkumų turintiems žmonėms.