Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį

Sudalyvaukite apklausoje

Kviečiame pasidalinti savo nuomone trumpoje (iki 2 min.) apklausoje apie žmogaus teises Lietuvoje.

Aktualu

Įtraukusis ugdymas: ar nuo 2024-ųjų bus užkirstas kelias diskriminacijai?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2022 10 14

Iki 2024-ųjų, kai įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimai, liko kiek daugiau nei vieneri kalendoriniai metai. Šie įstatymo pakeitimai reiškia, kad kiekviena Lietuvos mokykla bus įpareigota priimti vaikus su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Iki šiol galiojusios įstatymo išimties, leidusios atisakyti šiuos vaikus priimti, neliks. Taip siekiama užkirsti kelią diskriminacijai ir pereiti prie įtraukaus švietimo, o žvelgiant plačiau – įtraukios visuomenės ir visaverčių galimybių žmonėms su negalia mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį.

Įtraukaus ugdymo vizija skamba puikiai, tačiau kol kas sunku nuspėti, ar išaušus 2024-iesiems tikrai bus užkirstas kelias atskirčiai ir diskriminacijai švietimo sistemoje. Tai lemia vis dar nevienareikšmiškos visuomenės nuostatos vaikų su negalia įtraukties atžvilgiu bei itin lėtai vykstanti švietimo reforma – daug mokyklų vis dar nežino, kaip atrodys jų kasdienybė įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimams.

Svarbus darbas su nuostatomis

Šiemet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad tik mažiau nei pusė (43 proc.) Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, jog vaikai su negalia ir specialiaisiais ugdymosi poreikiais turėtų mokytis drauge su visais, bendrose klasėse. Vis dar didelė ir vadinamoji pilkoji zona – ketvirtadalis (25 proc.) respondentų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų nesutiktų, kad jų pačių vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su vaikais su negalia ir specialiaisiais ugdymo poreikiais.

Asociatyvi nuotr., Unsplash

Klaipėdos rajone veikia Dovilų pagrindinė mokykla, 2020 m. Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose gavusi Įveiktos kliūties apdovanojimą už įtraukaus ugdymo vystymą ir visaverčio švietimo suteikimą visiems vaikams. Mokyklos specialioji pedagogė Svaja Simenauskė teigia, kad nuostatų keitimui trūksta gerųjų pavyzdžių: „Kartais girdisi mažos sėkmės istorijos, bet to nepakanka – reikia proveržio valstybės lygiu“.

Pedagogė taip pat tvirtina, kad diskriminaciją iššaukiantys mitai atkeliauja iš vaikų tėvų nuostatų, tačiau realybėje jie nėra pagrįsti. „Negalią turinčių vaikų bendraamžiams nereikia jokių specialių pastangų, mokymų, seminarų apie negalią – jie natūraliai gyvena ir mokosi kartu. Mes – suaugusieji – esame kliūtis ir problema, o ne sprendimų dalis“, – sako S. Simenauskė. Ji priduria, kad elgesio problemų ar akademinių spragų gali turėti visi vaikai, tačiau į vaikus su negalia žiūrima per padidinamąjį stiklą: „Kai kurios neurotipinio aštuntoko elgesio problemos nurašomos paauglystei, tuo tarpu tas pačias problemas patiriantis autizmo spektre esantis vaikas žmonių akyse tampa problema, tėvai skatinami imtis priemonių“.

Reforma vyksta lėtai

Viena iš problemų, kurią išskiria tiek lygių galimybių specialistai, tiek pedagogai yra realių veiksmų, reikalingų įtraukiajam švietimui įgyvendinti, trūkumas. „Labiausiai nerimą kelia „teorinis šturmas“ – konferencijos, seminarai, paskaitos, kurių tik pavadinimuose matome žodį „įtraukusis“, o realybėje kokybiškų mokymų labai mažai. Manau, kad vien kalbomis rezultato nepasieksime, reikalingi konkretūs veiksmai“, – komentuoja Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis. Anot jo, klausimų kelia ir specialistų ruošimas bei aplinkos pritaikymo procesai.

Arūnas Grimalis, A. Babinskienės nuotr.

Ir iš tiesų – iš 947 šiuo metu Lietuvoje veikiančių mokyklų tik 7 yra pritaikytos mokiniams su judėjimo negalia. Svarbu nepamiršti, kad mokyklos taip pat turės būti pasiruošusios priimti ir vaikus su klausos, regos, psichosocialine negalia.

Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė Lina Garbenčiūtė teigia, kad yra visiškai reali tikimybė, jog atėjus 2024-iesiems, mokyklos vis dar nebus pasiruošusios priimti vaikų su negalia ar specialiaisiais poreikiais. „Turbūt stebuklo, jog nuo 2024-ųjų viskas pasikeis ir kiekviena mokykla bus atvira ir įtraukti, nebus. Tačiau po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo atsiras reali galimybė vaiką su negalia auginančiai šeimai kreiptis į bet kurią mokyklą. Mokyklos, kaip iki šiol, neturės teisės atsisakyti priimti vaiko su negalia. Tam jos tikrai turi ruoštis“, – sako L. Garbenčiūtė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Lina Cicėnaitė tvirtina, kad galima matyti ir pastangas pasiruošti pokyčiams – ne viena savivaldybė ruošiasi 2024-iesiems, kuria įtraukaus ugdymo planus, vertina naujų pedagogų poreikį: „Prie tarnybos veikianti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija bendrauja su savivaldybėmis, joms buvo pateiktos ir komisijos rekomendacijos dėl Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo švietimo srityje. Galima pasidžiaugti, kad bent dalis savivaldybių atsakė, jog įtraukiajam švietimui aktyviai ruošiasi“.

Pagrindas teikti skundus ir ginti pažeistas teises teisme

Įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimui, vaikų su negalia tėvai turės teisę kreiptis dėl priėmimo į bet kurią mokyklą ir tikėtis kokybiško ugdymo savo vaikams. Mokyklai atsisakius vaiką priimti dėl jo negalios ar specialiųjų ugdymo poreikių ar netinkamai juos atliepiant, tėvai galės kreiptis į savivaldybes, Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą, o kai kuriais atvejais – ir į vaiko teisių apsaugos kontrolierę ar lygių galimybių kontrolierę.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė L. Cicėnaitė spėja, kad dėl to minėtose įstaigose gali itin padaugėti skundų ir paklausimų apie diskriminaciją negalios pagrindu. „Pavyzdys – vežimėliu judantį vaiką su negalia atsisako priimti mokykla, kuri nėra tam pritaikyta – neturi tinkamų įvažiavimų, keltuvų, pritaikytos mokymosi aplinkos. Pagal įstatymą, mokykla atsisakyti priimti tokio mokinio negali, todėl tėvai turi teisę pateikti skundą lygių galimybių kontrolierei. Atlikus tyrimą ir pripažinus diskriminaciją dėl negalios, mokyklai gali būti skiriamas įspėjimas dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo“, – apie galimą situaciją kalba teisininkė.

Anot L. Cicėnaitės, asmuo, turėdamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kaip ekspertinės institucijos, sprendimą dėl diskriminacijos, galės kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. „2018 metais jau turėjome panašaus tipo atvejus, kai žmonėms su judėjimo negalia nebuvo pritaikytos balsavimo vietos rinkimų metu. Diskriminaciją nustatė tiek Tarnyba, tiek teismas, kuris nukentėjusiesiems priteisė ir žalos atlyginimą“, – teigia L. Cicėnaitė.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki