Komentaras

Kovo 8-oji – dar viena proga strategiškai įvertinti moterų padėtį

Mano teisės

Birutė Sabatauskaite, Jono Petronio/VDU nuotr.

Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė | 2021 03 08

Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moterų solidarumo diena, visuomenės dažnai laikoma sovietine švente, vis dėlto turi prasmingą idėją. Ši diena kilo dar XX amžiaus pradžioje, kai moterų teisių judėjimai reikalavo trumpesnių darbo valandų, balsavimo teisių moterims, saugesnių darbo sąlygų. Reikalavimai ir aktualijos keitėsi, tačiau ši diena ir toliau išlieka aktuali. Tai yra galimybė mums pasidžiaugti progresu, tačiau taip pat ir įvertinti dar kartą, ko trūksta užtikrinant moterų teises ir nusistatyti tikslus ateičiai. O dabartinė moterų padėtis šalyje vis dar dviprasmiška.

Statistiniai rodikliai liūdina

Remiantis 2021-ųjų sausio lygybės statistikos duomenimis, Lietuvoje moterų ekonominė galia vis dar labai menka, ypač mažai šios lyties atstovių užima vadovaujamas pozicijas: savivaldybių vadovių moterų yra vos 8 proc. Taip pat 2016 m. Europos Komisijos bendrosios užimtumo ataskaitos projekte pažymima, jog gaunamų pensijų skirtumas pagal lytį siekia 40 proc., o šalies Statistikos departamentas nurodo, kad moterys uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau negu vyrai.

Problema lyčių lygybės klausimu atsispindi ir atsigręžiant į metus trunkančios pandemijos iššūkį. Griežto karantino sąlygos ir saviizoliacija ypač paveikė moteris, kurių šeimos ir darbo derinimo galimybės apsunkėjo, nemaža dalis ypatingai pradiniuose karantino etapuose neteko darbo, nes didžioji dalis darbuotojų paslaugų sektoriuje yra moterys. O ir taip pandeminio lygio smurtas artimoje aplinkoje, karantino metu labiausiai paveikė taip pat moteris. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 2020 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai, po kurių buvo pradėti 7 132 ikiteisminiai tyrimai. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys (5,2 tūkst. arba 79,8 proc.), iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių lygybės indeksas rodo, kad nuo 2010 metų lyčių lygybės Lietuvoje padaugėjo vos 1.4 taško. Kadangi kitos šalys savo rodiklius gerino sparčiau, Lietuva per dešimt metų indekse krito 4 vietomis žemyn. Lietuvos lyčių lygybės indeksas (56,3 taško.) vis dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (67,9 taško). 22 vieta tarp 27 valstybių nėra įspūdingas pasiekimas šaliai, kuri pozicionuoja save kaip veržią ir dinamišką valstybę.

Progresas lėtas, bet prošvaisčių yra

Visgi pagrindinis Kovo 8-osios siekis – lyčių lygybė, galimybės lygiavertiškai dalyvauti ekonominiame, politiniame, socialiniame gyvenime, nepriklausomai nuo lyties – ir dedamos pastangos šalyje nėra visiškai bevaisės. Tas pats indeksas rodo, jog moterų nežymiai padaugėjo visuomenės svarbos organizacijų valdybose, kurios veikia mokslo, sporto, žiniasklaidos srityse. Šiek tiek pagerėjo ir pajamų pasiskirstymo rodiklis, kiek sušvelnėjo lyčių uždarbio atotrūkis.

Džiugina ir itin gera moterų bei merginų padėtis moksle. Aukštojo išsilavinimo diplomą įgyja daugiau lietuvių moterų negu vyrų, o iš „Eurostat“ tyrimo rezultatų matoma, jog mokslininkės ir inžinierės sudaro net 58 proc. Visgi, tai nebūtinai atsispindi vėliau pačiose aukščiausiose vadovaujamose pozicijose ar mokslo darbuotojų atlyginimuose.

Daugybę metų kalbama ir apie Reprodukcinių teisių įstatymą, kuris taip ir nebuvo svarstytas Seime. Būtent šiais metais aktyvistės kovo 8-ąją reikalauja užtikrinti, kad būtų prieinamas medikamentinis nėštumo nutraukimas, iniciatyva, kurią gydytojai ginekologai siūlė jau seniai, kitos prašo – įstatyminių pokyčių, užtikrinant efektyvesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.

Kaip užtikrinti stabilų pokytį?

Siekiant dar labiau įtraukti moteris ir merginas į mokslą, technologijų sritis, Lietuvoje organizuojamos įvairios iniciatyvos, tokios kaip „Women go tech“, „Girls in ICT“. Šiuo metu įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programa ir priemonių įgyvendinimo planas, kurio vienas esminių tikslų yra skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes užimtumo ir darbo srityje. Programos prioritetų sąraše yra ir tikslas mažinti moterų bei vyrų darbo užmokesčio skirtumus, informavimą apie reprodukcines teises ir kt.. Vis dėlto, daugybė priemonių šiame plane yra skirtos ne problemų sprendimui, bet informavimui apie jas. Todėl norint strategiškai siekti moterų lygiateisiškumo, aiškūs tikslai su apibrėžtais rodikliais turėtų būti įtraukti įgyvendinant plėtros prioritetus visose srityse.

Neužtenka parašyti, kad lygybė tarp asmenų yra horizontalus prioritetas. Planuojant bet ką, kas turėtų būti įgyvendinama, pavyzdžiui, savivaldybių mastu – gatvių apšvietimą, sveikatos paslaugų paskirstymą; valstybės mastu – skirstant biudžetą, numatant iš tiesų lygiavertiškesnį prieinamumą tam tikrų profesijų, užtikrinant šeimos ir darbo derinimo priemones, skiriant pakankamą finansavimą pagalbos teikimui smurto artimoje aplinkoje atvejais ir pagaliau imantis aktyvios nuolatinės smurto prevencijos.

Verta prisiminti, jog šiandiena nėra ta diena, kuri skirta tik tulpėmis atsidėkoti už tai, kad moterys dirba darbe, o tada beveik tiek pat dirba namuose. Tarptautinė moterų solidarumo diena – galimybė atkreipti dėmesį į neišspręstus lyčių lygybės klausimus Lietuvoje ir solidarizuotis su moterimis reikalaujant teisių užtikrinimo. Įvedus nuoseklią, kryptingą socialinę politiką, kuriant teisės aktus, išsikėlus realius, konkrečius strateginius tikslus, įmanoma teigiamai pakoreguoti rodiklius, kurie daugybę metų nesikeičia.

Komentuoki