Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Naujausi duomenys apie diskriminaciją Lietuvoje: blogiausios nuostatos LGBTI asmenų ir romų atžvilgiu

Jauni Lietuvos romai, nara.lt nuotr.

Jauni Lietuvos romai, NARA.lt nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2024 01 24

Lietuvos gyventojų nuomone, šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei priklausymo romų tautybei – tai rodo naujausia Europos Sąjungos tyrimų programos „Eurobarometras“ apklausa. Paskutinį kartą identiškų klausimų ES gyventojai sulaukė 2019-aisiai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apžvelgia naujausius Lietuvos rezultatus ir per ketverius metus įvykusius nuostatų pokyčius.

Daugiau žinių apie diskriminacijos paplitimą

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, amžiaus bei buvimo romų tautybės. Rečiausiai lietuviai įžvelgia diskriminaciją dėl religijos ir įsitikinimų.

LGBTIQ teisių aktyvistė, Alar Truu nuotr.

LGBTQ+ teisių aktyvistė, Alar Truu nuotr.

Nuo 2019 metų žmonių supratimas apie kai kurių visuomenės grupių diskriminaciją keitėsi. Žymiausiai padaugėjo manančių, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės (nuo 18 proc. iki 27 proc.), dėl translytiškumo (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualumo (nuo 28 proc. iki 40 proc.).

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė teigia, kad šių skaičių augimą reikėtų laikyti teigiamu ženklu: „Tai reiškia, kad žmonės vis geriau atpažįsta, suvokia diskriminaciją, žino apie jos egzistavimą ir visuomenės grupes, kurios dažniausiai ją patiria. Prie didesnio diskriminacijos atpažįstamumo prisideda ir šalyje vykstantys pokyčiai. Pavyzdžiui, prasidėjus karui stipriai padaugėjo iš Ukrainos atvykusių žmonių, taip pat augo atvykusiųjų iš kitų valstybių skaičiai, viešojoje erdvėje gyventojai matė daug istorijų iš migrantų sulaikymo centrų, girdėjo apie sunkumus įsitvirtinant Lietuvoje – dėl to gali daugėti žmonių, kurie atpažįsta diskriminaciją etninės kilmės pagrindu“.

Miglė Kolinytė

Miglė Kolinytė, Martyno Ambrazo nuotr.

Romai ir LGBTI+ žmonės sulaukia daugiausiai neigiamų nuostatų

„Eurobarometro“ apklausoje atsispindi ne tik supratimas apie diskriminaciją, bet ir pačių respondentų nuostatos.

Paklausti apie aukščiausią politinį postą Lietuvoje, daugiausiai respondentų nurodė, kad būtų nepatenkinti jame matydami translytį asmenį (49 proc.), lesbietę, gėjų arba biseksualų asmenį (45 proc.), taip pat romų tautybės žmogų. Mažiausiai nepasitenkinimo gyventojai jaustų, jei prezidentė būtų moteris, jauno amžiaus žmogus ar žmogus su negalia.

Iš apklausos matyti, kad žmonių nuostatos vis dar turi didelį vaidmenį darbo santykių srityje. Net 61 proc. respondentų mano, kad amžius (tiek per jaunas, tiek per senas) gali būti laikomas kandidato trūkumu įsidarbinant. 43 proc. respondentų sutinka, kad trūkumu įsidarbinant gal būti laikoma ir kandidato negalia, 42 proc. nuomone – buvimas romu. Neigiamos nuostatos tam tikrų tapatybių kolegų atžvilgiu taip pat gana dažnos: beveik trečdalis gyventojų jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų iš LGBTI+ bendruomenės. Ketvirtadalis nenorėtų dirbti su romų tautybės kolega.

Vyresnio amžiaus moteris darbo rinkoje, pexels.com nuotr.

Vyresnio amžiaus moteris darbo rinkoje, pexels.com nuotr.

Stipriausiai neigiamos gyventojų nuostatos atsiskleidžia kalbant savo vaikų antrąsias puses. Net 67 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad būtų nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų romantinius santykius su translyčiu asmeniu, 59 proc. – jei romantinis partneris ar partnerė būtų tos pačios lyties žmogus. 46 proc. būtų nepatenkinti, jei vaikas užmegztų romantinius ryšius su senu žmogumi, taip pat su romu (-e) ar musulmonu (-e).

Žiupsnelis teigiamų pokyčių

Nors lyginant lietuvių nuostatas su kitomis ES šalimis, dažniausiai esame sąrašo gale, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios nuostatos po truputį keičiasi į gerąją pusę. Kai kuriais atvejais, žmonių, kurie būtų nepatenkinti dirbdami su vienos ar kitos tapatybės kolegomis, mažėjo net dvigubai. Pavyzdžiui, 2019 m. net 21 proc. gyventojų teigė, kad būtų nepatenkinti dirbdami su juodaodžiu kolega, šiemet šis skaičius sumažėjo iki 12 proc.

Kai kurie pokyčiai itin nedideli, bet rodantys gerėjančią situaciją: pavyzdžiui, per ketverius metus padaugėjo manančių, kad oficialiuose dokumentuose turėtų būti galimybė pasirinkti trečią lyties žymenį žmonėms, kurie savęs neidentifikuoja nei vyru, nei moterimi. 2019 m. su tuo sutiko 26 proc. gyventojų, o 2023 m. – 35 proc.

Translyčiai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

„Įdomu ir tai, kad nors Lietuvos gyventojai turi daug neigiamų nuostatų romų tautybės žmonių atžvilgiu, nuomonės visiškai pasikeičia, kai kalbama apie vaikus – net 84 proc. respondentų teigia, kad jaustųsi visiškai arba iš dalies patenkinti, jei jų vaikai turėtų romų tautybės bendraklasių, o 78 proc. sutinka, kad apie romų kultūrą ir istoriją turėtų būtų mokoma pamokose.

Taip pat svarbu paminėti, kad nepaisant aktyvių diskusijų viešojoje erdvėje, daugiau nei pusė gyventojų sutinka, jog į mokomąją medžiagą turėtų būti įtraukta informacija apie kelių lyčių tapatybių egzistavimą (pavyzdžiui, translytiškumą). Tokia pati dalis respondentų taip pat sutinka, kad pamokose turėtų būti informacijos apie seksualines orientacijas“, – sako M. Kolinytė.

Lietuvoje trūksta diskriminacijos prevencijos

Nors kasmet į Tarnybą kreipiasi vis didesnis skaičius gyventojų, apklausa rodo, kad per ketverius metus šiek sumažėjo žmonių, kurie apie patirtą diskriminaciją praneštų policijai, lygių galimybių organizacijai ar kreiptųsi į teismą. Lyginant su 2019 metais, Lietuvoje stipriai padaugėjo tų, kurie patyrę diskriminaciją labiau rinktųsi pranešti draugams ar šeimos nariams. 2019 m. taip teigė 26 proc. Lietuvos gyventojų, 2023 m. skaičius išaugo iki 40 proc.

27 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje pastangos įveikti visas diskriminacijos formas yra efektyvios. Šis skaičius nuo 2019 m. paaugo vos 3 procentais. 40 proc. gyventojų pastangas įveikti diskriminaciją laiko vidutinio efektyvumo.

Anot M. Kolinytės, Lietuvoje dažniau turime reaktyvų, nei proaktyvų požiūrį į diskriminacijos prevenciją: „Dažniausiai imamasi veiksmų, kai diskriminacija jau įvyksta, o ne aktyviai stengiamasi užkirsti jai kelią. Daug ką pasako ir tai, kad nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dirba nuo 1999 m., tačiau šiemet yra tik antri metai, kai finansavimas iš valstybės biudžeto tikslingai skiriamas prevencinėms veikloms ir priemonėms.

Tiek mūsų pačių patirtis, tiek tokios apklausos yra labai geros nuorodos, kurioms temoms reikėtų sutelkti daugiau dėmesio – šių metų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kalendoriuje yra išsamūs tyrimai ir apžvalgos tiek translyčių asmenų teisių, tiek romų diskriminacijos temomis, taip pat toliau analizuosime vyresnio amžiaus žmonių patiriamą diskriminaciją ir su tuo susijusius klausimus“.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki