Psichikos sveikatą turime visi. Ją stipriai veikia įvairiausi iššūkiai: netektys, atstūmimas, nesėkmės, stresas darbe, skurdas, fizinės sveikatos problemos, smurtas, diskriminacijos patyrimas ir kitos asmeniškai reikšmingos patirtys. Taip pat šiose patirtyse gali veikti ir mūsų biologiniai ir fizinės sveikatos faktoriai. Ryšiai su kitais žmonėmis, gebėjimas atpažinti ir reikšti savo emocijas ir poreikius, sveika mityba, prasmingos veiklos, palaikanti aplinka – tai tik keletas išteklių, padedančių išsaugoti vidinę pusiausvyrą.
Mūsų subjektyvi psichikos sveikata kinta. Taip yra visiems: ir tiems, kurie turi psichikos sveikatos sunkumų ar psichosocialinę negalią, ir tiems, kurių patirtys yra kitokios. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Tačiau tarp tai patiriančių ir nepatiriančių nėra esminio skirtumo. Tiesiog pirmiesiems dėl socialinių patirčių, psichologinių ir biologinių ypatybių bei jų sąveikos su aplinka gali būti sunkiau išlaikyti gerą savijautą, galbūt ilgai trunka būsenos, kai jautiesi prastai, sunku susikaupti, dingsta motyvacija, elgiesi kaip nesavas, vargina neįprastos mintys ar elgesys.
Tačiau mes, kaip visuomenė, esame jau seniai ir visuotinai sutarę: visuomenė yra suskaidyta į dvi dalis: sveikuosius ir sutrikusiuosius. Toks psichikos sveikatos supratimas yra susiklostęs per ilgus dešimtmečius, pažymėta stigmos, o realybėje pasireiškia atskirtimi: darbe, mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose aplinkose.
Dirbantys psichikos sveikatos lauke aktyviai griauna mitus apie psichikos sveikatą, sunkumai aptariami ne tik virtuvėje už uždarų durų, bet ir viešai. Pokyčiai ypač akivaizdūs kalbantis su jaunais žmonėmis, stebinčiais pažangių Vakarų valstybių naujienų srautus, kur jau ne vienerius metus įgyvendinamos antistigminės kampanijos ir dedamos pastangos, kad žmonės, patyrę ar patiriantis sunkumus, nebūtų atstumiami, jų patirtys matomos kaip įprastos ir žmogiškos. Pavyzdžiui, kampanija „Time To Change“ Jungtinėje Karalystėje prasidėjo 2007 metais ir buvo vykdoma iki 2021 m. kovo 31 d.
Visuomenės nuostatų tyrimas rodo, kad Jungtinėje Karalystėje 5,3 mln. žmonių požiūris pasikeitė nuo kampanijos pradžios. Ketvirčiu sumažėjo psichikos sveikatos sunkumų patirties turinčių asmenų diskriminacija įsidarbinant, ir trečdaliu – socialiniame gyvenime. Be visuomenės nuomonės vertinimo metodikos ir nuomonės tyrimų, šie rezultatai nebūtų akivaizdūs. Nebūtų aišku, kas yra paveiku, o į ką tiesiog neverta investuoti mokesčių mokėtojų pinigų.
Išties svarbu matuoti tai, ką nori keisti: esamą situaciją. Vėliau – stebėti pokytį. Iki šiol yra sunku pasakyti, kokia tikroji situacija Lietuvoje, ir kaip ji keičiasi. Todėl ypatingai svarbu yra tyrinėti visuomenės nuostatas psichikos sveikatos kontekste.
Bet yra ir gerų naujienų. Šiemet pradėta rengti visuomenės nuostatų tyrimo įrankis, leisiantis periodiškai matuoti visuomenės požiūrį į psichikos sveikatą. Tokį užmojį „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ėmėsi įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio psichikos sveikatos centro užmanymu, pasitelkus Vilniaus universiteto mokslininkes. Taigi įrankis kuriamas ir šiuo metu atliekamas žvalgomasis tyrimas, kuriame sudalyvauti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas, kuriam yra 18 ar daugiau metų.
Anketos pildymas trunka iki 15 minučių, pati anketa – anoniminė – nebus atskleidžiama jokia tyrimo dalyvių asmeninė informacija. Žemiau pateikta tyrimo anketos nuoroda, kuri bus aktyvi ateinančias kelias savaites. Labai prašome padėti pasiekti kuo daugiau tyrimo dalyvių – tik jūsų dėka Lietuvoje bus įmanomi periodiniai visuomenės nuomonės tyrimai, atskleidžiantys gyventojų nuostatas ir psichikos sveikatos stigmos paplitimą.
Nuoroda į tyrimo anketą: https://forms.office.com/r/d8gykMPhtq.
