Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo socialinę kampaniją „Saugi alkoholio dozė nėštumo metu neegzistuoja“, kurios tikslas – skleisti žinią apie alkoholio vartojimo nėštumo metu pasekmes ir alkoholinio vaisiaus sindromo problematiką Lietuvoje. Žiniasklaidoje pranešta, kad pristatytas jautrus vaizdo klipas, kuriame nusifilmavo trys šalyje puikiai žinomos mamos.
Kilus didelėms abejonėms dėl tokio vaizdo klipo etiškumo, jau nekalbant apie minėtą jautrumą, savo abejones išreiškiau viešai. Iškėliau klausimus apie šios socialinės reklamos tinkamumą, akcentavau netinkamą biologinių psichikos sveikatos priežasčių ir diagnozių akcentavimą, lyčių stereotipus ir gąsdinimą kaip netinkamą prevencinę priemonę. Kaip ir galima buvo numanyti, pasirodo, neteisingai suinterpretavau socialinę reklamą – viskas čia su ja yra gerai, sako sveikatos apsaugos ministras, nes užmanymas buvo geras.
Aš manau, kad ministras neteisingai suinterpretavo kritiką. Užmanymas nebuvo biogas, tiesiog jo išpildymas – labai prastas. Ir ne visai netyčinis. O ideologiškai ir sistemiškai nulemtas. Pažvelkime, kas čia negerai.
Sveikatos apsaugos ministerija ketverius metus buvo mūro sienomis apsitvėrusi ministerija, kuri sugebėdavo neatsakyti net į siunčiamus raštus. Nekalbant jau apie tai, kad nepriklausomų ekspertų, ne ministerijai pavaldžių specialistų kritiniai pasisakymai niekada nebuvo imami domėn. Kolega suicidologas Paulius Skruibis ne sykį teikė kritiką, kad SAM Savižudybių prevencijos plane tokiai socialinei kampanijai vietos atsirasti neturėtų – nėra jokių mokslo įrodymų, kad ši priemonė kaip nors padėtų užkirsti kelią savižudybėms. O jai skirti 100 000 eurų gali būti panaudoti kur kas prasmingiau. Pavyzdžiui, taip reikalingų mokslo įrodymais grįstų psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų plėtrai, ypatingai atėjus pandemijai. Bet kolega, matyt, irgi ne taip suinterpretavo.
2019 m. liepą Alytuje sunkų autizmo spektro sutrikimą turinčio dvimečio mama, nesulaukusi trūkstamos pagalbos, kuri jai, vienai auginančiai du nepilnamečius vaikus, buvo gyvybiškai reikalinga, šoko nuo tilto. Mama ir vaikas buvo išgelbėti, tačiau šiuo metu vyksta teismo procesas, o motinai gresia ilgi kalėjimo metai. Niekam ne paslaptis, o tuo labiau ministrui, kad vaikai ir suaugusieji, paliesti autizmo ar kitokių raidos, emocinių ar elgesio sutrikimų ar kitų psichikos sveikatos bei mokymosi sunkumų Lietuvoje dažnai negali gauti tęstinės kvalifikuotos pagalbos. Ypatingai, jeigu jie neturi asmeninių galimybių ar šeimos teikiamos paramos, už kurias galėtų pirkti paslaugas privačiame sektoriuje. Taigi siūlymas būtų tuos netikusiai socialinei reklamai skirtus 100 000 eurų, investuoti į paslaugų plėtrą. Tai visuomenei pasitarnautų kaip tikra, o ne popierinė savižudybių prevencija.
Modernus psichikos sveikatos supratimas remiasi JAV psichiatro George Libman Engel 1977 m. suformuluota biopsichosocialine paradigma, kuri nurodo, kad sveikatą, o ir psichikos sveikatą, svarbu suprasti trijų sveikatos faktorių grupių sankirtoje: biologinių, socialinių ir psichologinių. Minėtoje SAM kampanijoje, akcentuojant biologines psichikos sveikatos sunkumų ar raidos sutrikimų priežastis, yra neadekvačiai formuojamas įspūdis, kad šios yra vienintelės ar svarbiausios. Kai tuo tarpu netinkamas ar agresyvus berniuko ar paauglių elgesys, kuris yra pavaizduotas vaizdo medžiagoje, yra daugiau išmokstamas, negu paveldimas. O išmokstamas ne iš kur kitur, o stebint netinkamą ir agresyvų suaugusių elgesį kaip kultūriškai priimtiną.
Visų diagnozių tirados vardinimas sustiprina įspūdį, kad vaikai būna arba sveiki, arba ne. Išvardintos diagnozės, išskyrus vaisiaus alkoholinį sindromą, turi tikrai daugiau priežasčių negu alkoholio vartojimas. Be to, toks diagnozių išvardyjimas nurodo, kad psichikos sveikata yra padalinta mūsų visuomenėje į dvi dalis: yra tie, kur „prisidirbo“, ir tie, kurie „neprisidirbo“. Tai prieštarauja moderniam psichikos sveikatos požiūriui, kuris akcentuoja psichikos sveikatą kaip kontinuumą nuo labai geros iki labai prastos. Ir tame kontinuume esame mes visi. Kitaip tariant, vaizdo klipas skatina ir didina psichikos sveikatos stigmą ir neadekvatų psichikos sveikatos sunkumų dichotomizavimą kaltinimo kontekste.
Ministras sako, kad reklama gali būti paveiki ne tik moterims, bet ir vyrams. Vaizdo klipe nėra nė vieno vyro vaidmens, tik moterys – mamos ir berniukai bei vaikinai, kurių elgesys akcentuojamas kaip netinkamas. Bet koks viešųjų ryšių specialistas patvirtintų, kad reklama skirta moterims, o ne vyrams. Ir tai sustiprina neigiamus lyčių stereotipus, akcentuojant išskirtinę mamų atsakomybę už vaikų sveikatą. Tiesa, reikia paminėti, kad mergaitės taip pat nėra apsaugotos nuo socializacijos ar psichikos sveikatos sunkumų bei raidos sutrikimų.
SAM „Facebook“ paskyroje, demonstruojant šį vaizdo klipą, yra toks teiginys „Deja, bet dažnai pasitaiko, jog moterys nėštumo laikotarpiu neatsisako alkoholio, kuris neišvengiamai palieka nepataisomus padarinius jos įsčiose esančiam kūdikiui.“ Tikiu, kad viskam galima mokslo įrodymų atrasti, net ir tokiems teiginiams, kad vienos lyties šeimoje augantys vaikai turi daugiau psichikos sveikatos sunkumų (G. Vaitoška ir co), bet būtų labai įdomu sužinoti, kokiu mokslu yra remiamasi formuluojant šį teiginį? Man nepavyko rasti tokio pagrindimo, ir įtariu esant jį neegzistuojantį.
Vaizdo medžiaga remiasi gąsdinimu. Ar gąsdinimas yra efektyvi prevencijos priemonė? Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitose atkreipiamas dėmesys į tai, kad gąsdinimas ir kiti neveiksmingi metodai Europoje vis dar plačiai paplitę. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės pirmiausiai turi būti etiškos ir nedarančios žalos jautriam ir pažeidžiamam jaunimui bei atitinkančios šiuolaikinius Europos prevencijos kokybės standartus.
Bendrai, SAM neturi ir nenori turėti žmogaus teisėmis grįsto požiūrio į psichikos sveikatą, kuris yra svarbi specializacija teisėkūroje, politikos formavime ir bet kokiame programavime, kad kuriant priemones nebūtų pažeidžiamos visuomenės grupių ar narių teisės, laikantis pagarbaus ir nediskriminuojančio požiūrio ir komunikacijoje. Nematymas žmogaus teisių kaip svarbios horizontalios srities, pasmerkia valstybines institucijas klaidoms ir visuomenės narius supriešinančioms iniciatyvoms.
Taigi. Ar alkoholio vartojimo nėštumo metu prevencija yra geras dalykas apskritai? Tikrai taip. Tik pasirinkus tam tinkamas priemones ir tinkamą finansavimo programavimą, bei neskaudinant ir nežeidžiant visuomenės narių, neskatinant stigmos, neigiamų stereotipų ir nelygybės.
