Skaitinys

Tyrimas: darbuotojas – tik darbo jėga, per mažai lanksčių sąlygų auginantiems vaikus

Mano teisės

Tėtis Gediminas, daugiaubalanso.lt nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2020 11 24

Šeimos ir darbo derinimas bene labiausiai priklauso nuo darbdavio ir darbo aplinkos, kuri skatina arba stabdo tėvų, ypač tėčių, pasirinkimą eiti vaiko priežiūros atostogų ir aktyviau įsitraukti į vaiko priežiūrą. Tai šį rudenį Lietuvos mokslininkai išgirdo iš fokus grupių tyrimų dalyvių, kurių partneriai buvo išėję vaiko priežiūros atostogų.

Tyrime dalyvavę tėčiai ir mamos pripažino vis dar susiduriantys su darbdavių požiūriu, kad darbuotojas yra tik darbo jėga. Ekspertai pabrėžia, kad darbo ir šeimos derinimo klausimas yra aktualus visiems dirbantiesiems, o ne tik tiems, kas turi problemų šeimoje, kaip dažnai klaidingai manoma.

„Darbdavių prašoma atsižvelgti į darbo krūvio paskirstymą, taikyti lanksčias darbo formas ir darbo grafikus, leisti darbuotojui dirbti iš namų ir panašiai. Tyrimai rodo, kad kai darbdaviai atsižvelgia į tokius dirbančių tėvų prašymus, jie dirba efektyviau, yra lojalūs ir jaučia atsakomybę už suteiktą pasitikėjimą. Tuo tarpu, jeigu darbdavys į tėvų prašymus žiūri formaliai ir nenoriai taiko įstatymais garantuojamas priemones – šie  naudojasi visomis formaliai jiems priklausančiomis garantijomis, bet jų pasitenkinimas darbo aplinka krenta, jie mažiau lojalūs ir ieško galimybių keisti darbovietę“, – sako fokus grupių ir individualių interviu tyrimus šį rudenį vedusi mokslininkė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.

Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Dainiaus Putino nuotr.

Kai gauna geresnes sąlygas rūpintis šeima, tampa ir geresniais darbuotojais

Tyrime pastebėta, kad turėdami palankias sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, darbuotojai įgyja reikiamų įgūdžių, pavyzdžiui, laiko planavimo, efektyvių kompromisų paieškos, lankstumo, greitos reakcijos į iškilusius sunkumus, sprendimų paieškos ir kt., kurie naudingi ir darbovietėje, ir šeimoje.

„Atrodytų, paradoksas, bet, kai darbdavys sudaro darbuotojui palankesnes sąlygas rūpintis šeima, šis pradeda ir geriau dirbti“, –  akcentuoja mokslininkė.

Visi tyrime dalyvavę tėčiai, kurie turi galimybes lanksčiai dirbti, pastebi, kad jų darbo našumas yra didesnis, jie efektyviau dirba, geriau panaudoja laiko ir kitus išteklius rezultatui pasiekti.

„Aš esu daug efektyvesnis ir daug geriau jaučiuosi, darbe ir bendrai, ir aš tikrai daugiau laiko atiduodu. Prieš tai būdavo baimė, nerimas, jaučiausi užspaustas darbe. Dabar yra visai kitas reikalas. Kuo tu esi labiau kontroliuojamas, tuo blogiau jautiesi ir tuo mažiau duodi įmonei“, –  fokus grupėje kalbėjo vienas tėtis.

„Kai yra laisvas grafikas ir vienas kitu pasitiki, tai kiekvienas darbuotojas nori padaryti kiek galima daugiau, efektyviau, o ne tik išsėdėti“, –  pritarė ir daugiau tėčių.

Projektų valdymo įgūdžiai padeda namuose

Kitas dalyvis įkvėpė tėčius savo pavyzdžiu, kaip jis taiko projektų valdymo įgūdžius namuose ir dėl to puikiai suderina šeimos ir darbo įsipareigojimus.

„Kadangi aš  daugiau esu iš tos projektų valdymo srities, pas mus yra režimas – kada vaikai miega, valgo. Mes maistą gaminame trims dienoms į priekį, apsiperkame dviems savaitėms į priekį, biudžetas – Excel lentelė su žiūrėjimu. Pas mus ant sienos ranka kiekvieną savaitę rašoma dienomis – pusryčiai, pietūs, vakarienė, užkandžiai suplanuojami. Tada bendras mūsų grafikas dienomis sudėliotas, kur, kas ir kada išeina, kad nebūtų taip, kad žmonai pas dantistą, o aš turiu kažkokį susitikimą. Na, ir padėjo išgyventi tos griežtesnės taisyklės“, –   dalinosi tėtis, o kiti respondentai, išgirdę tokią patirtį, garsiai mąstė, kad taip pat pasinaudos tokia praktika.

Tėtis Simonas ir Bernardas, daugiaubalanso.lt nuotr.

Tėtis Simonas kartu su Bernardu, daugiaubalanso.lt nuotr.

Kankina kaltės jausmas

Tyrimo dalyviai prisipažino, kad esant blogoms šeimos ir darbo derinimo sąlygoms, jie patiria kaltės jausmą.

„Tada tu darbe jautiesi tokiu kaip ir melagiu, kad tu prisižadi, bet negali padaryti dėl to, kad tu turi… kad čia, namuose, tuo metu yra svarbesnis dalykas. Žinai, taip susidėlioji… padarai mažiau arba galėtum padaryti geresnį ir dėl to psichologiškai blogai jautiesi“, –  kalbėjo vienas iš fokus grupių dalyvių.

„Daugybė tyrimų rodo, kad darbuotojai darbe patiria stresą dėl ribotų galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, „parsineša“ šį stresą į namus arba patiria problemų šeimoje, kuomet, pavyzdžiui, serga vaikai. Tos problemos perkeliamos į darbinę aplinką, trukdo darbuotojams kokybiškai atlikti darbą, atliepti kolegų ir darbdavio lūkesčius ir siekti kartu rezultatų. Todėl nesukūrus šeimai pakankamai palankios aplinkos, kuomet šeimos ir darbo derinimas yra darbinės kultūros dalis, darbuotojai nepasitiki darbdaviu, nelinkę bendradarbiauti ir veiksmingai atlikti užduotis“, – pasakoja dr. V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Turėtų būti darbo kultūros dalis

Tyrime dalyvavusios respondentės mamos, kurių partneriai buvo išėję vaiko priežiūros atostogų,  akcentavo, kad naudotis įstatymais suteiktomis galimybėmis tėvams, auginantiems vaikus, turi būti integrali darbo kultūros dalis, o ne vien asmeniniu poreikiu paremtas sprendimas.

„Kad realiai galėtumei naudotis tomis priemonėmis, priklausančiomis tėvams, tai turi būti visiems labai aišku ir suvokiama – normali ir priimtina darbo kultūros dalis. Tu turi jausti darbdavio paramą, o ne kaltinimą, kad tu tai darai, pavyzdžiui, imi mamadienį ar tėvadienį“, – pasakojo viena respondentė.

Taip pat pastebėta, kad darbdaviams trūksta suvokimo, kad darbuotojas yra ne tik darbo užduotis atliekantis individas, bet yra ir tėtis, kuris, sugrįžęs po vaiko priežiūros atostogų, negali atsiriboti nuo šeimos.

„Jo įsitraukimas ir įsipareigojimai šeimai ne sumažėja, o smarkiai išauga. Bet darbdavys to dažniausiai nesupranta arba nenori suprasti“, – apibendrino respondenčių įžvalgas V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Santykis su darbdaviu – itin svarbus

Kai įstatymuose numatytos šeimos ir darbo derinimo priemonės nėra integruotos į darbo kultūrą, santykis su darbdaviu daugumoje atvejų paminėtas kaip labai svarbus. Esant galimybei ir susitarus su darbdaviu laisvai derinti darbą su šeima, oficialios lengvatos tampa mažai aktualios. Tačiau jų taikymas priklauso nuo darbdavio suvokimo ir ketinimų.

„Prieš struktūrinius pokyčius darbas buvo prie širdies ir norėjosi eiti į jį dirbti. Tuo metu mes paprasčiausiai susiderindavome, buvome neformaliai susitarę dėl lankstaus grafiko arba darbo iš namų ir kitų lengvatų, todėl nieko nereikėjo prašinėti. Dabar esu tokioje situacijoje, kai nebėra taip malonu dirbti, todėl aš proaktyviai ieškau, kokios man priklauso tos garantijos. Tai, kad neatsižvelgia į mano situaciją, paskatina ir mano formalų požiūrį”, –  atskleidė tėtis.

Tėtis Tomas kartu su savo vaikais, daugiaubalanso.lt nuotr.

Tėtis Tomas kartu su savo vaikais, daugiaubalanso.lt nuotr.

Esant palankiai darbo kultūrai, vyrų baimės dėl karjeros nepasiteisino

Liepą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad vyrai jaučia grėsmę savo karjerai, jei aktyviau įsitrauks į šeiminį gyvenimą. Taip sakė net 32 proc. vyrų.

Tuo tarpu fokus grupių pokalbiai apie realią praktiką parodė, kad vyrų nerimas prarasti darbo poziciją, buvusią prieš jiems išeinant vaiko priežiūros laikotarpio, nepasiteisino. Praktiškai beveik visi po vaiko priežiūros atostogų grįžo į tą pačią poziciją su tuo pačiu atlyginimu (išskyrus įmonės restruktūrizavimo atvejį), nepraradę įgūdžių. Ypač išryškėjo, kad užsienio kapitalo įmonės palankiau negu Lietuvos žiūri į vyrų sprendimą eiti vaiko priežiūros atostogų.

„Dirbu suomiškoje kompanijoje, toje įmonių grupėje nėra naujiena, kad tėčiai eina vaiko priežiūros atostogų, bet lietuvių padalinyje aš buvau pirmasis tėvas, kuris išėjo tokiam ilgesniam laikotarpiui ir tai sukėlė nuostabą tarp vyresnių kolegų, bet šis veiksmas buvo priimtas normaliai”, – pasakojo vienas iš tėčių.

Visi vyrai įvardino, kad darbovietės tipas, vidinė kultūra bei darbo pobūdis turi daug įtakos tam, kaip bus priimtas vyro sprendimas eiti vaiko priežiūros atostogų. Todėl jiems atrodo svarbu, kad būtų formuojama palanki tėčiams organizacinė ir korporacinė kultūra.

„Mes čia turbūt tokie, kvalifikuotą darbą dirbantys… Vilniaus mieste… Jeigu pasižiūrėtume į tuos vyrus, kurie dirba pamaininį darbą, kitame mieste, tai būtų kitokia situacija”, –  situaciją Vilniuje įvertino aukštos kvalifikacijos darbą dirbantys tyrimo dalyviai.

Tėtis su vaiku, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

Tėtis su vaiku, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

Individualus elgesys keičiasi paskui socialines normas

V. Pilinkaitė-Sotirovič pabrėžia, kad, tiriant tėčių įsitraukimą, pastebima, kad vyrų individualus elgesys kinta tuomet, kai kinta socialinės normos. Kuo socialinės normos palankesnės tėčių įsitraukimui į vaiko priežiūrą, akcentuojant ne tik šeimos maitintojo vaidmenį, bet ir vaiko priežiūrai suteikiant tokią pat svarbią vietą, tikėtina, kad pokytis vyrų elgsenoje vyks žymiai sparčiau.

Nuo lapkričio mėnesio pradėjo veikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertų kuriama svetainė www.daugiaubalanso.lt, kurioje vienoje vietoje pateikiama koncentruota informacija, aktuali darbuotojams ir darbdaviams.

Siūlo apklausti darbuotojus

„Kad pagerintum darbo aplinką, svarbu suprasti, kokia situacija organizacijoje yra dabar, su kokiais iššūkiais, derindami asmeninį gyvenimą ir darbą, darbuotojai susiduria. Situacijos analizė yra svarbus, kantrybės reikalaujantis darbas, bet po to viskas tampa daug aiškiau – pasimato kliūtys, barjerai, o taip pat ir stipriosios organizacijos pusės“, – patirtimi dalinasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas, vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas.

Jis pataria situaciją ištirti darbuotojų apklausomis, bandant išsiaiškinti jų poreikius, patirtį, iššūkius. Taip pat galima analizuoti objektyvius skaičius – kiek darbuotojų, kurie turi tam teisę, pasinaudojo tėvadieniais, lanksčiu darbo grafiku, vaiko priežiūros atostogomis, kiek iš jų sugrįžo ir kiek – pakeitė darbovietę. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tos pačios priemonės nebūtinai vienodai pasiekiamos moterims ir vyrams. Duomenų analizė ir darbuotojų apklausa kartu sudėjus padės susidaryti objektyvų vaizdą, kas vyksta organizacijoje ir ką dar reiktų nuveikti.

Donatas Paulauskas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas-patarėjas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

Donatas Paulauskas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas-patarėjas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.

Darbos ir šeimos derinimas aktualus ne turintiems problemų šeimoje, o visiems

„Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo kultūros diegimui organizacijose labiausiai padėtų supratimas, kad šių dviejų sričių derinimas yra aktualus praktiškai visiems darbuotojams, nes visi turi asmeninį gyvenimą, susidedantį iš poilsio, šeiminių santykių, pomėgių ir t. t. Tai nėra klausimas, aktualus tik tiems, kurie turi kažkokių šeiminių problemų ar sudėtingų atsakomybių namuose. Tai visus liečianti, visiems aktuali tema“, – akcentuoja D. Paulauskas.

Jis pastebi, kad į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą konsultacijų vis dažniau kreipiasi įmonės, siekiančios palengvinti darbuotojų šeiminių ir darbo įsipareigojimų derinimą. Kai kurios organizacijos jau yra įsteigusios vaikų kambarius darbovietės patalpose, kur iš mokyklos grįžę darbuotojų vaikai gali leisti laiką, kol jų tėvai dar dirba. Tai, kad vaikų kambarius turi net ir mažos įmonės, įrodo, jog tai tikrai nėra neįveikiama užduotis ar našta darbdaviui.

Komentuoki