Mokyklą baigęs dvyliktokas pateko į teisės aktų spąstus – kadangi dėl savo negalios buvo atleistas nuo vieno iš brandos egzaminų, jo nepriėmė į universitetą. Pasirodo, tokią teisę turi tik nuo visų egzaminų atleisti mokiniai. Dėl šios situacijos buvo pasiskųsta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kuri po tyrimo nustatė, kad galiojanti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra diskriminacinė.
Kandidatūra buvo atmesta
Kaip nurodyta skunde, pernai dvyliktokas gavo brandos atestatą, išlaikė egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros. Jaunuoliui išduota pažyma, kad dėl sveikatos būklės jam šio egzamino laikyti nereikia.
Žmogus pateikė dokumentus studijuoti keliose aukštosiose mokyklose, tačiau nesėkmingai, kadangi priėmimo sistemoje LAMA BPO mokinio kandidatūra buvo pažymėta kaip netinkama. To priežastis – jo atestate nebuvo žymos apie atleidimą nuo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
Skunde taip pat buvo pateiktas susirašinėjimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstove, kuri, susipažinusi su situacija, patarė mokiniui stoti į profesinę mokyklą, o kitais metais – laikyti lietuvių kalbos egzaminą, nors dėl negalios jaunuolis to daryti ir negali.
Tarnyba: teisės aktai turi būti keičiami kuo greičiau
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pradėjus tyrimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paaiškino, kad vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu bei jį lydinčiais teisės aktais. Juose numatoma, kad stojant į aukštąsias mokyklas vietoje nelaikytų egzaminų gali būti užskaitomi metiniai pažymiai. Tiesa, paaiškėjo, kad ši nuostata galioja tik atleistiems nuo visų valstybinių egzaminų asmenims.
Tarnybos teisininkės Šarūnės Švilpauskienės pastebėjimu, tokia nuostata yra nepalanki tiems mokiniams(-ėms), kurie(-ios) dėl sveikatos būklės yra atleisti(-os) tik nuo dalies brandos egzaminų.
„Šis teisinis reguliavimas neapima individualių aplinkybių, dėl to dvyliktokas patyrė diskriminaciją negalios pagrindu. Jam buvo užkirstas kelias siekti aukštojo mokslo lygiomis galimybėmis su kitais asmenimis. Neatmestina, kad, nepakeitus teisės aktų, į tokią situacija galėtų pakliūti ir daugiau mokinių“, – sakė ji.
Ministerija pripažino, kad teisės aktuose yra spragų, ir pranešė, kad ketina juos tobulinti. Tam pradžioje esą numatytos viešos konsultacijos su aukštosiomis mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Savo ruožtu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendacijose ministerijai akcentavo, kad lygios galimybės pretenduojant į aukštąjį mokslą turėtų būti įtvirtinos jau 2026-aisiais.
