Žmogaus negalia dažnai tampa svertu, kurio griebiasi šeimos nariai, turintys nedorų kėslų – išnaudoti finansiškai, žlugdyti psichologiškai ar žeminti fiziškai.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narė, dviejų vaikų mama Audrė Grybauskaitė tvirtina, kad artimoje aplinkoje paprastai kenčia moterys, bet, net ir sistemingai patiriančios sutuoktinio ar partnerio smurtą, viešai apie tai kalbėti nedrįsta.
„Net ir drąsiausios smurtą patyrusios moterys nenori dalintis savo skaudžia patirtimi, kadangi dažnu atveju netiki, kad gali gauti tinkamą pagalbą, yra pernelyg priklausomos nuo artimųjų, jaučiasi itin pažeidžiamos“, – aiškina ji.
Grasino, kad dėl negalios neteks vaikų
A. Grybauskaitė teigia žinanti ne vieną atvejį, kai artimoje aplinkoje buvo smurtaujama prieš moteris su regos negalia.
„Viena moteris sutuoktinio buvo spaudžiama imti paskolas, o pinigus vyras leido savo reikmėms. Įvyko skyrybos ir šie finansiniai įsipareigojimai sukėlė jai didelių rūpesčių bei ilgalaikių nuostolių“, – sako moteris.
Kitą neregę supykęs sutuoktinis išlaipino iš automobilio jai nepažįstamoje, nesaugioje aplinkoje ir paliko. Kaip pasakoja A. Grybauskaitė, iki nelaimės trūko nedaug – moteriai pavyko iš beveik išsikrovusio telefono išsikviesti taksi, ji atsipirko dideliu stresu.
Moterimis sutuoktiniai manipuliuoja ne tik dėl negalios, bet ir vaikų. „Žinau situaciją, kai moteriai nuolat buvo grasinama skyrybomis, jai tvirtinama, kad po jų vaikai liks su tėvu, esą teismas dėl negalios mamai jų nepaliks. Dėl to įbauginta moteris ilgus metus kentė smurtą, niekam apie tai neprasitardama“, – istorijomis dalinasi pašnekovė.
Pasigenda papildomo dėmesio
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovės pastebėjimu, smurtas prieš žmones su regos negalia išsiskiria tuo, kad tyčinio piktybinio elgesio metu žmogus dėl savo negalios yra pažeidžiamesnis nei negalios neturintis.
„Tuo tarpu nukentėjusioms nuo smurto moterims su regos negalia pagalba teikiama lygiai taip pat kaip ir negalios neturinčioms. Reiktų, jog šioje srityje dirbančios institucijos skirtų papildomo dėmesio regos negalios aspektui, pradedant nuo informacijos prieinamumo, baigiant fizine aplinka. To dažnai pritrūksta“, – pažymi A. Grybauskaitė.
Jos teigimu, taip pat svarbu užtikrinti, kad aklas ar silpnaregis žmogus, patyręs smurtą artimoje aplinkoje, gautų tinkamą teisinę bei psichologinę pagalbą ne tik tuo momentu, kai kreipasi pagalbos, bet ir viso proceso metu.
Nežino, kaip teikti paslaugas esant negaliai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra standartizuotos sistemos, kaip reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, kai jį patiria moterys su negalia.
Ekspertė nurodo, kad pagal darytą apklausą tik vos daugiau nei trečdalis šalyje veikiančių specializuotų kompleksinės pagalbos centrų ir laikino apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų užtikrina paslaugų prieinamumą nepriklausomai nuo asmens negalios. Taip pat trūksta žmonėms su negalia prieinamos informacijos, kaip ir kokią pagalbą galima gauti.
„Nepakankamas infrastruktūros ir informacijos pritaikomumas, specialisčių kvalifikacijos trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl nukentėjusioms nuo smurto moterims su negalia dar nėra užtikrinama pilnavertė pagalba. Kiti ne mažiau svarbūs aspektai – visuomenėje įsigalėjusios nuostatos ir stereotipai apie negalią, smurto artimoje aplinkoje nuvertinimas, prevencijos stoka“, – vardija M. Jurkutė.
Atmintinė patyrus ar pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje:
- Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112
- Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos)
- Visa informacija apie smurtą ir pagalbą vienoje vietoje www.visureikalas.lt.
