Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk portalą manoteises.lt!

Ir tau patinka manoteises.lt? Paremk portalą, skirdama (s) 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos žmogaus teisių centrui. Nes kiekviena istorija svarbi!

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Svarbiausi pokyčiai žmonių su negalia teisėse: kas laukia 2024-aisiais?

Žmonės su negalia, asociatyvi nuotrauka
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2024 01 05

2024-ieji žymi net keletą svarbių pokyčių žmonių su negalia teisių apsaugos srityje. Esminius pasikeitimus apžvelgia Žmonių su negalia stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

Įsigalioja Asmenų su negalia apsaugos pagrindų įstatymas

Tai – bene svarbiausias metų pokytis, į žmonių su negalia teisių apsaugos sritį įnešiantis daugiausiai naujovių. Šis įstatymas įtvirtina naują negalios ir individualių pagalbos poreikių nustatymo modelį, kuris paremtas ne vien medicininiais, bet ir socialiniais kriterijais. Įstatymas apibrėžia žmonių su negalia teisę į saviraiškos laisvę bei teisę gauti informaciją, prieinamą aplinką, sveikatos priežiūrą, švietimą, teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba ir kitas svarbias žmonių su negalia teises. Darbą pradės Asmens su negalia gerovės tarnyba bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

„Įstatymu tolstama nuo medicininio negalios modelio, įtraukiant labai svarbius socialinius ir individualius aspektus į negalios vertinimą. Sukama individualizuotos, koordinuotos pagalbos keliu, siekiama telkti institucijas, jų resursus ir efektyvinti gaunamą pagalbą. Tikimės, kad toks stiprus įstatyminis pagrindas padės visoms valstybės institucijoms įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir užtikrinti asmenų su negalia teises kiekvienoje gyvenimo srityje“, – teigia Žmonių su negalia stebėsenos komisijos narė Indrė Širvinskaitė.

Įstatyme gausu ir kitų naujovių, įskaitant individualizuotos pagalbos koordinavimą, šuns pagalbininko pagalbą, atskirą automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Startuoja naujas negalios vertinimo modelis

Nuo 2024 metų sausio sąvoką „darbingumo lygis“ pakeis sąvoka „dalyvumo lygis“. Tai reiškia, kad nustatant negalią, bus mažiau akcentuojami medicininiai kriterijai, atsižvelgiama į kiekvienam asmeniui su negalia reikalingos pagalbos poreikį, siekiant suteikti tokias paslaugas ir pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Siekiant nustatyti žmogui reikalingą pagalbą (reikalingas techninės pagalbos priemones, būsto pritaikymą, darbo asistentą, asmeninę pagalbą, socialines paslaugas ar kt.). bus aktyviau įtraukiamas pats asmuo su negalia. Jam padės pagalbos vadybininkas, kuris parengs pagalbos planą bei seks jo įgyvendinimą.

Negalia darbe, asociatyvi nuotrauka

Negalia darbe, asociatyvi nuotr., Pexels

Didelis dėmesys informacijos prieinamumui

Nuo 2024-ųjų, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turės užtikrinti teisę asmenims su negalia ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas jų pasirinktu prieinamu bendravimo būdu. Pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, Brailio raštu, garsinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis, lengvai suprantama kalba.

Įsigalios aiškios ir nuoseklios Informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijos. Jomis galės vadovautis valstybės institucijos, norėdamos savo informaciją pritaikyti žmonėms su regos, klausos ar intelekto negalia.

Praėjusiais metais Neįgaliųjų reikalų departamente pradėjo veikti Konsultacijų centras, kuriame profesionalių ekspertų komanda konsultuoja informacijos, gaminių ir produktų, fizinės aplinkos prieinamumo klausimais. Nuo 2024 m. centro veiklą toliau vykdys Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūra.

Įtraukusis ugdymas

2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimai – visos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų priimti specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikus. Išliks ir specialiosios mokyklos – tėvai galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius.

Įstatymo pakeitimo esmė – panaikinti diskriminacinę įstatymo nuostatą, pagal kurią mokyklos iki šiol galėjo atsisakyti priimti mokinį dėl jo negalios.  Ši nuostata neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurioje įtvirtinta, kad vaikai su negalia turėtų turėti galimybę mokytis tose bendruomenėse, kur jie gyvena. Siekiama, kad vaikai su negalia nepatirtų atskirties nuo šeimos, bendruomenės ir bendraamžių.

Diskriminacinę nuostatą švietimo įstatyme kritikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, 2016 metais svarstydamas Lietuvos ataskaitą. Po ilgų derybų su Lietuvos žmonių su negalia organizacijomis, 2020 m. ši nuostata buvo panaikinta, suteikiant net ketverius metus pasiruošti šios nuostatos įsigaliojimui.

Ruošiantis įstatymo įsigaliojimui, nuo 2020 metų aktyviai kuriamos priemonės ir investuojamos lėšos į mokyklų pasiruošimą įtraukiajam ugdymui. Įsteigtas nacionalinis Lietuvos įtraukties švietime centras, kuris teiks metodinę pagalbą, taip pat 10 regioninių specialiojo ugdymo centrų, kurie teiks įvairią pagalbą mokykloms, įskaitant ir pagalbą vietoje. Be to, auga lėšos skiriamos pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimui, naujų etatų steigimui, pasitelkiamas Europos Sąjungos finansavimas siekiant kurti prieinamą ir įtraukią mokyklų aplinką.

Žmonių su negalia stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Daugiau informacijos apie komisijos funkcijas ir veiklą skaitykite Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos puslapyje.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki