Aktualijos

Meras diskriminuoti nenorėjo, bet rekomendacija nesinaudos

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nustatė, kad Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius diskriminavo asmenis, turinčius negalią. Darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo pareigoms užimti jis nurodė, kad kandidatai privalo mokėti važiuoti dviračiu. Kontrolierė merui siūlo panaikinti diskriminuojantį pareigybės aprašymo reikalavimą. Nors oficialų sprendimą R. Šimašius turėtų pateikti kovo 21 d., meras tokią išvadą vadina absurdu ir rekomendacija pasinaudoti neketina.

Maciej Faliński nuotr./Freeimages.com

Tyčios nebuvo

Mero patarėjas viešiesiems ryšiams Aleksandras Zubriakovas teigė, kad R. Šimašius savo politinį situacijos vertinimą jau davė socialinėje paskyroje. Nenorėdamas papildomai interpretuoti, jis pateikė Vilniaus savivaldybės Personalo departamento direktoriaus Antano Gadeckio komentarą.

Jame teigiama, kad įstaigos vadovui ypač svarbu laiku pastebėti ir informuoti Administracijos direktorių ir jo pavaduotojus, jei parkuose atsiranda galimi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyti gamtosauginiai pažeidimai (neleistinos statybos, šlaitų ardymas, teritorijų pažeidimai ir kt.). Parkuose yra nemažai vietų, kur vienintelis būdas jas pasiekti yra tik pėsčiomis arba dviračiu.

Anot A. Gadeckio, mobilumas ir gebėjimas važiuoti dviračiu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriui yra objektyvus reikalavimas. Skelbiant konkursą tikrai nebuvo manoma,  jog šis reikalavimas bus tapatinamas su diskriminacija.

Taip pat sakoma, kad  jei į darbo vietą būtų kandidatavęs neįgalus asmuo, jis tikrai būtų buvęs pakviestas dalyvauti konkurse, nes visi pretendentai, kurie pateikė prašymus, jame dalyvavo.

Pasiteiravus, kodėl parkų direktoriui nurodomas reikalavimas mokėti važiuoti dviračiu, jei šiam pareigybės aprašyme nėra numatyta parkų teritorijų priežiūros funkcija, sakoma, kad pareigybės aprašymas susideda ne iš pavienių funkcijų, bet iš jų visumos, pareigybės paskirties bei specialiosios veiklos srities. Todėl reikalavimai nustatomi remiantis sisteminiu požiūriu į pareigybę ir su funkcijų vykdymu susijusiais konkrečiais darbais.

Po lygių galimybių kontrolierės sprendimo, R. Šimašius socialiniame tinkle pasidalino įrašu, kuriame sakoma:

,,Ką darysiu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacija, kad reikalavimas Regioninio parko direktoriui gebėti važiuoti dviračiu neva diskriminuoja? Padėsiu į apatinį stalčių prie kolekcijos dokumentų, kurie iliustruoja valdiškų kontorų durnumą. Tokia biurokratų logika yra viena iš priežasčių, kodėl ir dviratininkai, neįgalieji, ir tėvai su vaikiškais vežimėliais nuolat susiduria su gyvenimą kartinančiais kuriozais ir kliūtimis savo kelyje. Šimtus jų ištaisėme. Dar šimtus taisysim. Jai (tai kontrolierei) mat reikalavimas automobiliu važiuoti ok, o dviračiu – jau diskriminacija. Absurdas. Pagal tokią logiką ir dviračių taku reikia leisti automobiliams prasinešti. Absurdams Vilniuje ne vieta.“

Teorinės diskusijos?

Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės nuomone, skelbime galimai numatoma netiesioginė diskriminacija, tačiau ne konkrečiai negalią turinčių asmenų, bet – visų nemokančių ar negalinčių važiuoti atžvilgiu. Konkrečiu atveju neaišku, ar pareiškėjas būtų nepriimtas į darbo vietą.

Dovilė Juodkaitė, 15min.lt nuotr.

Dovilė Juodkaitė, 15min.lt nuotr.

D. Juodkaitė sako, kad skelbimas diskriminacinis ar ne, galima atsakyti siauriau arba plačiau. Skelbimas galimai numato netiesioginę diskriminaciją tiems, kurie negali ar nemoka važiuoti dviračiu. Tačiau pirmiausia reikėtų žiūrėti į darbo pobūdį, kuriam keliamas toks reikalavimas. Jei darbo pobūdis neprivalo ar neturėtų reikalauti tokio privalomo požymio kaip važiavimas dviračiu, tai toks reikalavimas yra perteklinis ir neturėtų būti taikomas.

Anot D. Juodkaitės, konkrečiu atveju turbūt neįmanoma nustatyti ar tikrai žmogus nebūtų priimtas į darbo vietą, nes pats pareiškėjas konkurse nedalyvavo. Darbinių santykių nebuvo, tad darbo skelbimas vertintas teoriniu lygmeniu. Be to, svarbu suvokti, kad ne visi darbai galimi atlikti žmonių su negalia dėl jų specifinių gebėjimų ir požymių. Kaip pavyzdį D. Juodkaitė pateikė chirurgo darbą. Jame reikalinga gera rega, rankų darbas ir profesinis pasirengimas. Tačiau yra darbų, kuriuos gali atlikti visi, tarp jų ir žmonės su negalia, jei jiems suteikiama atitinkama aplinka arba pagalba. Tad svarbiausia nesileisti į teorines diskusijas ir pažiūrėti, kaip pagalba žmogui užtikrinama praktikoje.

LNF prezidentės nuomone, LGKT gebėjimo važiuoti dviračiu reikalavimo susiejimas su neįgaliųjų poreikiais irgi buvo pernelyg išplėstas. Paklausta, ar LNF kažkaip sureagavo į minėtą darbo skelbimą, D. Juodkaitė atsakė, kad apie jį sužinojo viešojoje erdvėje, po lygių galimybių kontrolierės išvadų: ,,Nekomentavome, bet stebėjome vykstančias diskusijas ir kontrolierės išvadas.“

Kontrolierė spręs, ko imtis

LGKT Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Vytis Muliuolis sako, jog tyrimo metu nustatyta, kad jokios išlygos dėl dviračiui alternatyvių transporto priemonių nebuvo taikomos, tad pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota galimybė dalyvauti atrankoje.

Vytis Muliuolis . LGKT nuotr.

Vytis Muliuolis . LGKT nuotr.

Kontrolierė merui siūlo panaikinti direktoriaus pareigybės aprašymo diskriminuojantį reikalavimą. Pasak V. Muliuolio, paprastai visos kontrolieriaus rekomendacijos yra įvykdomos arba įvykdomos iš dalies. Gavusi atsakymą, kontrolierė spręs, kokių priemonių imtis. Įpareigoti panaikinti tam tikrą reikalavimą darbo skelbime gali tik teismas. Kontrolierė, siūlydama keisti teisės aktus ar imtis/nutraukti tam tikrus veiksmus, visada reikalauja, kad asmuo pateiktų atsakymą dėl pateiktos rekomendacijos vykdymo.

Anot V. Muliuolio, svarbu pabrėžti, kad nors atranka į skelbime nurodytas pareigas baigėsi (beje, pareiškėjas svarsto galimybę pateikti dėl to ieškinį teismui), liko galioti diskriminacinis mero potvarkis, kuriuo direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtintas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu. Taigi jei dėl kokių su fizine būkle susijusių pakitimų (dėl amžiaus, negalios ar kt.) paskirtasis direktorius nebegalės važiuoti dviračiu, t.y. neatitiks jo pareigybei keliamų reikalavimų, meras turės teisėtą pagrindą atleisti jį iš darbo.

Bet kokie darbo skelbime nurodyti reikalavimai negali nepagrįstai apriboti asmenų galimybių dalyvauti atrankoje. Bet koks darbdavio reikalavimas turi būti objektyviai pagrįstas, priešingu atveju tai bus laikytina lygių galimybių pažeidimu.

Pasak V. Muliuolio, diskriminacinių skelbimų vis dar pasitaiko nemažai. Tačiau dažniausiai nepagrįsti reikalavimai kandidatams būna nurodyti dėl įstatymų nežinojimo. Labai dažnai tokiais atvejais pakanka su darbdaviu ar jo atstovu susisiekti telefonu, paaiškinti situaciją ir darbo skelbimo turinys būna nedelsiant pataisomas. Savivaldybės vykdytos atrankos atveju buvo atvirkščiai – priešintasi bet kokiam kompromisiniam problemos sprendimo būdui.

Pasiteiravus, kaip dažnai negalią turintieji diskriminuojami darbo skelbimuose, specialistas sako be aptarto savivaldybės skelbimo daugiau tokių nepamenantis.

LGKT specialistas teigia, kad buvo labai nemalonu skaityti įvairius komentarus ir nuomones, esą Tarnyba pripažintų diskriminaciniu net ir reikalavimą baleto šokėjui mokėti šokti. ,,Akivaizdu, jog tai visiškai primityvus ir nepalyginamas su nagrinėta situacija vertinimas. Žmonėms vis dar sunku suvokti, jog jei asmenims su judėjimo negalia užkertamas kelias dirbti intelektinį darbą dėl to, kad jie negali važiuoti dviračiu, kokį darbą, jų manymu, jie galėtų dirbti išvis?“ – sako V. Muliuolis.

Daugiau apie sprendimą skaitykite čia.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos darbo skelbimams

Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės“.

europos-sjungos-vliava-z1_1374585814__800x750

Komentarai (0)
Susiję straipsniai