Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) išankstinėje sesijoje Ženevoje pristatė Lietuvos pažangą ir iššūkius lyčių lygybės srityje. Ji pabrėžė, kad, nepaisant pokyčių, lyčių lygybės politika Lietuvoje išlieka fragmentiška, o esamos priemonės – nepakankamos realiems pokyčiams pasiekti.
„Nors strateginiuose dokumentuose lyčių aspektas įvardijamas kaip horizontali gairė, jo įgyvendinimas praktikoje stringa. Trūksta strateginio požiūrio į lyčių lygybės integravimą, o švietimo srityje lyčių stereotipai ir smurto prevencija tebėra palikti pavienėms iniciatyvoms be ilgalaikio valstybės įsitraukimo, trūksta smurto dėl lyties prevencijos ir lyčių lygybės temų nagrinėjimo visuose mokymo lygmenyse“, – teigė B. Sabatauskaitė.
Pristatydama teisinius iššūkius Jungtinių Tautų biure, kontrolierė akcentavo, kad kovos su smurtu artimoje aplinkoje įstatymas nėra jautrus lyties aspektui, o Stambulo konvencijos ratifikavimas stringa dėl politinio pasipriešinimo ir dezinformacijos.
Didelė problema išlieka ir nepakankamas duomenų rinkimas. Lietuvoje vis dar nėra detalių duomenų apie smurto aukas pagal jų negalią, sąsają su smurtavusiu asmeniu ar migracijos statusą. Tokios informacijos trūkumas apsunkina veiksmingos lyčių lygybės politikos ir efektyvios pagalbos sistemos kūrimą.
Smurtas artimoje aplinkoje, asociatyvi nuotr., Pexels
Kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į nepakankamą finansavimą diskriminacijos ir smurto lyties pagrindu prevencijos priemonėms tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu. Nors įvairios iniciatyvos, tokios kaip darbo ir asmeninio gyvenimo balanso skatinimas, lyčių stereotipų mažinimas švietime ir pagalbos prieinamumo analizė, jau duoda rezultatų, jų įgyvendinimas priklauso nuo pavienių projektų ir laikino finansavimo. Prevencinės programos nėra integruotos į ilgalaikes strategijas, o tai trukdo nuosekliai ir sistemingai spręsti lyčių nelygybės problemas.
Apžvelgdama Lietuvos situaciją, kontrolierė taip pat pabrėžė, kad šalyje vis dar egzistuoja didelis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Moterys vis dar uždirba apie 13,5 proc. mažiau nei vyrai, o didžiausias atlygio skirtumas pastebimas 31–40 metų amžiaus grupėje, kai moterys dažniausiai stabdo karjerą dėl vaikų priežiūros. Vyresniame amžiuje tai atsispindi mažesnėse pensijose – moterų vidutinė pensija yra 19 proc. mažesnė nei vyrų. Be to, 65 metų ir vyresnių moterų skurdo rizikos lygis yra didesnis, nei šios amžiaus grupės vyrų. Taip pat pastebima, kad didžioji dalis namų ruošos ir vaikų priežiūros vis dar gula ant moterų pečių – 65 proc. moterų kasdien atlieka buities darbus, tuo tarpu vyrų – tik 29 proc.
B. Sabatauskaitė akcentavo, kad realūs pokyčiai neįvyks be strateginių priemonių, kurios apimtų nuoseklų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą nacionalinių ir savivaldybių lygmenimis, mokyklų programų peržiūrą, teisės aktų stiprinimą ir adekvatų finansavimą. „Lietuva turi visus įrankius, kad užtikrintų lyčių lygybę, tačiau būtina politinė valia ir ilgalaikis įsipareigojimas. Be jų pokyčiai išliks lėti ir fragmentiški“, – sakė ji.
