Skaitinys

Smurtas artimoje aplinkoje: ar išmoksime pandemijos pamokas?

Mano teisės

Smurtas artimoje aplinkoje, Mart Production/ pexels.com nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2021 06 07

1

Karantino metu namai tapo saugiausia erdve, padedančia išvengti koronaviruso. Tačiau moterys, dėl karantino ribojimų priverstos ilgą laiką praleisti namuose, tapo nepakankamai apsaugotos nuo kitos – smurto pandemijos.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) praneša, kad ES šalyse šiuo laikotarpiu pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje padaugėjo. Tuo tarpu specializuotos kompleksinės pagalbos centrus (SKPC) vienijančios Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė tvirtina, kad pandemija išryškino smurtą patyrusių asmenų pagalbos sistemos trūkumus, kurie buvo žinomi dar iki karantino.

EIGE: pandemijos metu – didesnė smurto rizika ir apsunkintas pagalbos teikėjų darbas

Naujausioje savo analizėje EIGE pateikia mokslininkų įžvalgas, kad pandemijos, krizės, stichinės nelaimės dažnai siejamos su išaugusiu smurto lyties pagrindu paplitimu. Atskleidžiama, kad pandemijos sukeltas ekonominis nesaugumas turi sąsajų su padidėjusiu prievartinės kontrolės naudojimu namuose, didesniu alkoholio vartojimu, o judėjimo ribojimai ir įvairių paslaugų prieinamumo sumažinimas apsunkina pagalbos nuo smurto pasiekiamumą.

Tai rizikos faktoriai, dėl kurių padidėja smurtą patiriančių asmenų, tarp kurių yra ir vaikai, pažeidžiamumas, baimės jausmas, jie nebegali palikti smurtautojo, padidėja namų ir vaikų priežiūros atsakomybės, išauga socialinė izoliacija. Visa tai atveda prie skaudžių pasekmių: išaugusio streso lygio tarp smurtautojų ir patiriančių smurtą, dažnesnių smurtinių veiksmų, žiauresnių smurto atvejų ir femicido (moterų žudymo).

EIGE akcentuoja, kad šiuo laikotarpiu didelių iššūkių patyrė ir pagalbą nuo smurto teikiančios organizacijos. Institutas atkreipė dėmesį į didžiausius pandemijos iššūkius paslaugų teikėjams, tarp kurių yra ir paslaugų teikimo tęstinumas, naujų būdų suteikti pagalbą paieška, padidėjusio paslaugų poreikio patenkinimas, nepakankamas finansavimas ir pan.

Pagalbos teikėjai: nerimavome, ar pavyks sklandžiai teikti pagalbą

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė J. Cinskienė pabrėžia, kad negalime vienareikšmiškai teigti, jog karantinas Lietuvoje padidino smurto artimoje aplinkoje mastą. Statistikos departamento duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje praėjusiais metais užregistruota 7,1 tūkst. nusikaltimų – 7,3 proc. mažiau nei 2019 m.

Tačiau pastebėtas kai kurių kitų rodiklių didėjimas: sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 13 proc. daugiau, 33,3 proc. padaugėjo nužudymų – 2019 m. artimoje aplinkoje įvykdyti 21, 2020 m. – 28 nužudymai. Policijoje 2020 m. buvo užregistruoti 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (10 proc. daugiau nei prieš metus). Vis tik daugybė nukentėjusiųjų apie patirtą smurtą policijos pareigūnams nepraneša: 2020 m. liepos mėn. Moterų informacijos centro užsakymu atliktoje visuomenės apklausoje matyti, kad iš tų apklaustųjų, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje, į policijos pareigūnus kreipėsi vos 15 proc.

„Akivaizdu, kad smurto mastas buvo pakankamai didelis tiek iki karantino, tiek ir jo metu. Tačiau karantino laikotarpiais išaugo smurtą artimoje aplinkoje patyrusių ir pagalbos besikreipusių asmenų skaičius. Be to, karantino laikotarpiai (tiek pirmojo, tiek ir antrojo) parodė, kad smurto proveržiai tapo dažnesni ir žiauresni“, – teigia J. Cinskienė.

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos duomenimis, paskelbus pirmąjį karantiną (2020 m. kovo 16 d. – birželio 17 d.) SKPC gaunamų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis skaičius iki balandžio 3 d. tendencingai mažėjo. Tačiau per penktą ir šeštą karantino savaites jis gerokai padidėjo, o gegužės mėn. viduryje buvo gautas rekordinis pranešimų skaičius, t. y. 255 pranešimai per savaitę. Per kitą savaitę po karantino pabaigos buvo užfiksuotas kitas rekordinis pranešimų skaičius – 323 pranešimai per savaitę. Paskelbus antrąjį karantiną tendencijos buvo panašios.

Vienam asmeniui vidutiniškai buvo suteiktos 5 pagalbos (63 750 pagalbų per 2020 m.). Pastebėta, kad karantino metu išaugo emocinės paramos, psichologo ir teisininko pagalbų poreikis.

„Pirmojo karantino metu nerimavome, ar pavyks sklandžiai organizuoti psichologų ir teisininkų pagalbos teikimą nuotolinėmis priemonėmis, ar mūsų klientai sugebės ir norės pasinaudoti šiomis pagalbomis. Tačiau neilgai trukus įsitikinome, kad mūsų klientai pakankamai gerai prisitaikė. Siekdamos padidinti pagalbos prieinamumą, praėjusių metų pabaigoje pradėjome teikti pagalbą bendrąja telefono linija 8 700 55516 ir tiesioginiais pokalbiais internetu („live chat“) www.specializuotospagalaboscentras.lt. Pastarasis pagalbos būdas labiausiai priimtinas jaunesnio amžiaus žmonėms, taip pat užsienyje gyvenantiems lietuviams, asmenims, turintiems atitinkamą negalią“, – apie darbą pandemijos metu pasakojo J. Cinskienė.

Pandemija išryškino pagalbos sistemos trūkumus

Pandemijos laikotarpiu dar labiau išryškėjo smurtą patyrusių asmenų apsaugos, pagalbos ir paslaugų sistemos trūkumai, kurie buvo žinomi dar iki karantino laikotarpio.

„Užsienio šalių patirtis rodo, kad negalia net keletą kartų padidina riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje, todėl didžiulį nerimą kelia labai mažas pagalbos ieškančių žmonių su negalia skaičius. Diskusijos su šios visuomenės grupės interesus atstovaujančiomis organizacijomis patvirtina SKPC specialistų įtarimus, kad žmonių su negalia nepasiekia ne tik valstybės garantuojama pagalba, bet apskritai informacija apie tai, kad tokia pagalba egzistuoja. Karantino laikotarpis dar labiau išryškino šią problemą, nes šių žmonių kontaktai su išorine aplinka buvo maksimaliai apriboti“, – pastebi J. Cinskienė.

Pašnekovės teigimu, praktikoje, taip pat ir karantino metu, vis dar labai aktuali laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo paslaugų problema. Nors Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas turėtų užtikrinti, kad smurto artimoje aplinkoje atveju iš gyvenamojo būsto turėtų pasišalinti ne nukentėjęs, bet smurtavęs asmuo, tokia paslauga nukentėjusiems asmenims vis dar reikalinga, ypač kitoje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, žmonėms su negalia, senyvo amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga priežiūra ar slauga (kadangi prioritetas teikiamas asmenims su mažamečiais vaikais).

Paklausta, ar būtume pasirengę efektyviau reaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, jei pakliūtume į trečiąjį karantiną, pašnekovė paminėjo, kad ši problema nėra laikoma prioritetine. „Tenka apgailestauti, kad šios Vyriausybės programoje smurto artimoje aplinkoje įveikimas, nepaisant jo mastų, nėra tarp prioritetų. Vadinasi, kol kas negalime tikėtis, kad mūsų valstybė yra pasiruošusi artimiausiu metu skirti deramą dėmesį tikslingai orientuotai smurto artimoje aplinkoje prevencijai, prieinamai ir efektyviai nukentėjusiųjų apsaugai ir pagalbai“, – teigė J. Cinskienė.

Komentuoki

  1. Violeta

    2021 06 17 / IP: 78.61.222.123
    Netinkamas komentaras?

    Sveiki, norejau paklausti buvo smurtas artimoje aplinkoje, ir vaiko teises paskyre atvejo vadyba atvejo vadyba mums per prievarta liepia lankyti pozytivios tevystes kursus ,ar mes privalome ar dar turim kokias teises mes nenorim lankyti, pas mus viskas seimoje gerai jau praejo puse metu nuo ivykio.