lietuviškai

Loading map...

Loading

Darbėnai – vienas iš daugelio miestelių Lietuvoje, turintis turtingą čia gyvenusių Lietuvos žydų istoriją. Miestelio žydų bendruomenės pradžia reikėtų laikyti 1701 metus,  Darbėnams pirmiesiems gavus  turgaus ir prekymečių privilegiją bei ėmus  sėkmingai konkuruoti su Laukžeme. Šiaurės karo metu sunaikinus Šventosios uostą, Laukžemės žydų bendruomenė persikėlė į Darbėnų miestelį. Savo štetlui pavadinti žydai turėjo atitikmenį jidiš kalba – Darbėnai – Dorbian arba Drobian. Miestelyje garsėjo žydų amatininkai, siuvėjai, pirkliai, gydytojai, visuomenės veikėjai.

Prieš prasidedant Holokaustui, Darbėnuose gyveno apie 550 žydų. 1941 m. birželio 22 d. nacistinės Vokietijos kariuomenei užėmus gyvenvietę, žydų bendruomenė buvo mobilizuota miestelio „gerbūvio darbams“ atlikti (šluoti gatves, plikomis rankomis valyti išvietes ir pan.).

Birželio 28 d. visa bendruomenė surinkta miestelio centre ir pėsčiomis išvaryta į Kretingą. Žmonės nufotografuoti prie žydų kapinių ir po poros valandų išsiųsti atgal į Darbėnus. Grįžę nakvojo po atviru dangumi  pietvakariniame miestelio pakraštyje.

Birželio 29 d. atvykę vokiečių karininkai, padedami pagalbininkų-policininkų, atskyrė apie 150 žydų vyrų, kuriuos sušaudė už miestelio prie Palangos kelio. Apie 400 likusių moterų ir vaikų buvo uždaryti miestelio sinagogoje. Liepos mėn. pradžioje apie 60 jaunų moterų (merginų) buvo atrinktos ir išsiųstos pas valsčiaus ūkininkus pagalbiniams ūkio darbams atlikti.

1941 m. rugsėjo pradžioje viešosios policijos Darbėnų nuovados viršininkas sudarė sinagogoje laikomų moterų su vaikais sąrašą. Nuovados viršininko vadovaujami 7 pagalbiniai-policininkai tos pačios dienos vakarą iš sinagogos išvedė apie 120 žmonių, nuvarė į Balto kalno mišką, kuriame žiauriai nužudė, daužydami per galvas pagaliais, prie kurių galų buvusios pritvirtintos geležys. Po 2–3 dienų į tą pačią vietą buvo išvesta ir sušaudyta likusi 200 asmenų grupė. Iš viso Balto kalno miške prie Vaineikių kelio žuvo per 320 Darbėnų žydų bendruomenės moterų ir vaikų.

Šiandien kažkada buvusios gausios visuomenės dalies pėdsakus mena tik laiko blukinami paminkliniai akmenys senosiose žydų kapinėse bei miestelio centre stovintys ir rekonstrukcijos laukiantys du čia kažkada gyvenusių žydų namai. Darbėnų žydų nekilnojamas materialusis paveldas nebeatsispindi miestelio architektūriniame veide, o bendruomenės dvasinis palikimas pranyko kartu su sunaikintu štetlu.