english

Chaimas (1864–1941), Leiba (1896–1944), Tirca (1914–1944), Eliazaras (1938–1944) Basai

Aš, Rūta Glikman (buvusi Basaitė), gimiau 1942 m. sausio 26 dieną Vilijampolės gete Kaune.

Tuo metu visa mano šeima – kauniečiai Basai – kalėjo šiame gete. Man tebuvo aštuoni mėnesiai, kai mano mama Tirca, eidama į darbą, išnešė mane iš geto ir perdavė Jadvygai Babarskienei, laukusiai sutartoje vietoje. Jos šeimoje buvau užauginta ir išauklėta kartu su kitais Babarskių vaikais. Esu vienintelė Basų šeimos narė, išgyvenusi Holokaustą.

Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai buvo nuostabūs žmonės, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir visai šeimai, gelbėjo žydų tautybės žmones. 1999 m. Babarskai apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, po mirties jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Mano senelis Chaimas Basas gimė 1864 metais Kaune, susituokė su Eta Blochite. Jiems gimė keturi vaikai: trys dukros ir vienas sūnus. Žmona mirė gana anksti (1918 m.), tad senelis vienas turėjo užauginti visus vaikus.

Šeima gyveno Prezidento gatvėje, trečiame name (dabar Vilniaus g. nr. 72). Senelis buvo pirklys, jam priklausė nuo 1888 m. gyvavusi įmonė „Ch. Bass&Sohn“. Jis su tėveliu vertėsi kailių, kepurių ir skrybėlių prekyba.

Įmonė buvo įsikūrusi Prezidento g. 1 (dabar Vilniaus g. 74). Paaugęs ir baigęs mokslus sūnus Leiba tapo firmos bendrasavininkiu. Kartu Basai prekiavo ne tik Lietuvoje, bet ir su kitomis Europos šalimis, tokiomis kaip Anglija, Italija, Latvija, Prancūzija, Vokietija ir kitos. Archyvuose rastuose dokumentuose Lietuvos banko pažymima, kad Chaimas ir Leiba Basai, norėję gauti kreditą, buvo laikomi dora ir tvarkinga įmone, kurios savininkai žinomi kaip dori ir tvarkingi piliečiai.

Mano tėvelis Leiba Basas gimė 1896 m. Kaune. 1934 m. jis susituokė su Tirca Halperinaite. Jie susilaukė dviejų vaikų – brolio Eliazaro ir manęs – Ruth (Rūtos). Sutuoktiniai gyveno Prezidento g. 74.

Tėvai Vilijampolės gete išgyveno iki 1944 m., kai jį likviduojant, getas padegtas ir mano tėvai žuvo gaisre.

Tirca Basienė, mano mama, gimė 1914 metais Liepojoje. Susipažinusi su mano tėveliu, su juo susituokė 1936 m. Palangoje. Ji buvo labai graži ir daug jaunesnė už mano tėvelį.

Geto sąlygoms, kada nebuvo užtektinai valgio, jei iš darbo parsinešdavo kokių produktų, mama po lygiai juos išdalydavo artimiesiems ir kaimynams. Tą man papasakojo jos kaimynė p. Koen. „Atminimo akmenys“ Kaune įmontuoti kaip tik per mamos gimtadienį – birželio 6 d.

Eliazaras Basas, mano brolis, gimė 1938 m. kovo 9 d., gete kalėjo iki 1944-ųjų kovo. Vargiai įmanoma suvokti siaubą, kurį išgyveno mano tėvai, kai jų akyse sūnus buvo pagrobtas ir išvežtas nužudyti prieš pat karo pabaigą.

„Atminimo akmenys“ Basų šeimai įrengti Kaune, Vilniaus g. 72.