Vladimiras Lazersonas ir Regina Safočinskaitė-Lazersonienė 

Vladimiras Lazersonas (g. 1889, nužudytas 1945 m. Dachau koncentracijos stovykloje) ir Regina Safočinskaitė-Lazersonienė (g. 1889, nužudyta 1945 m. Štuthofo koncentracijos stovykloje).

Iki prasidedant Holokaustui, Vladimiras Lazersonas kartu su kitu mokslininku Jonu Vabalu-Gudaičiu buvo spėjęs įkurti Eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos laboratoriją Vytauto Didžiojo universitete. Jiedu buvo vieninteliai šios srities profesionalai, tik kiek vėliau atsirado gabių mokinių, bet pradžia ir sunkiausi darbai buvo nuveikti laboratorijos įkūrėjų.

Nedaug žinoma apie profesoriaus žmoną, pediatrę Reginą Lazersonienę-Safončinskaitę. Regina taip pat kalėjo Kauno gete, o 1944 m. išvežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ten gydė kalines, bet dėl sunkiai pakeliamų sąlygų mirė.

Vladimiro likimas panašus. Vienas iš psichologijos mokslo Lietuvoje pradininkų 1944 m. išvežtas į Dachau, po metų ten mirė.

Holokaustą išgyveno du iš trijų Lazersonų vaikų – Tamara ir Viktoras. Vyriausias sūnus Rudolfas dar nacių okupacijos pradžioje suimtas baltaraiščių ir vėliau sušaudytas VII forte, Kaune.

Atminimo akmenys Vladimirui Lazersonui ir Reginai Lezersonienei-Safončinskaitei įrengti Vydūno al. 67, Kaune, prie buvusių Lazersonų šeimos namų.