Atminimo akmenys Bencionui Benui Šakovui ir Libei Genei Šakovienei-Kacaitei įrengti Vytauto g. 11, Prienuose (Prienų autobusų stoties teritorija).

Tarpukariu Prienų miesto ekonominiam ir kultūriniam gyvenimą didelę įtaką darė Lazerio Goldbergo degtinės gamykla, kurią 1920 m. nusipirko Bencionas Benas Šakovas. Bravore dirbo apie 80 žmonių, tad B. B. Šakovas buvo pats didžiausias darbdavys mieste.

Gamykla gamino geros kokybės, plačiai žinomą alų. 1930 metais žemės ūkio ir pramonės parodoje „Goldberg“ produkcija buvo apdovanota aukso medaliu. Prieniškiai aludariai veikė ir per Lietuvos diplomatines atstovybes: Vašingtone, Londone, Berlyne, Paryžiuje, Romoje ir Maskvoje.

Žmonių prisiminimuose B. B. Šakovas išlikęs kaip doras ir sąžiningas žmogus, kuris mecenavo Prienų šaulių namų statybą, taip pat buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu.

Šeima turėjo du vaikus: Dukra Miriam ir sūnus Isakas mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Buvo neišpuikę ir draugiški. Isako likimas nežinomas. Meriam išgyveno Holokaustą. 1949 m. Austrijoje baigė medicinos mokslus, vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

B. Šakovas su žmona Libe Gene Šakoviene-Kacaite buvo nužudyti 1941 m. rugpjūtį kartu su kitais Prienų žydais.

1944 m. vokiečių aviacijos antskrydžio metu buvo susprogdintas beveik visas alaus bravoro pastatų kompleksas. Vėliau, buvusioje bravoro teritorijoje buvo įkurta Prienų autobusų stotis.

B. B. Šakovo ir L. G. Šakovienės-Kacaitės atminimas įmažintas Joalitos Jurkevičienės, Jolitos Stačiokaitės, Janinos Leonavičienės- Paplauskaitės ir Prienų rajono savivaldybės iniciatyva.