Manoma, kad žydai Vilkaviškio teritorijoje įsikūrė XVI amžiuje, kuomet karalienė Bona Sforza skyrė miško gyvenusiems žydams sinagogai pasistatyti. Oficialus bendruomenės paminėjimas istoriniuose šaltiniuose aptinkamas tik XVII a. viduryje.

XIX a. pastebimas ženklus žydų bendruomenės pagausėjimas ir suklestėjimas. Prieš Holokaustą, 1939 metais, mieste ir apylinkėse gyveno 3609 žydai,  jie sudarė 45 % visos miesto populiacijos.

Didžioji dalis žydų užsiėmė prekyba ir amatais, nedidelė dalis vertėsi žemdirbyste ir sodininkyste. Vilkaviškio žydų bendruomenė gyveno aktyvų socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, veikė atskiros žydiškos švietimo įstaigos: pradinė hebrajiška mokykla, profesinė mokykla, speciali hebrajiška vidurinė mokykla, kurios pastate šiuo metu yra įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.

1941 m. birželio 22 dieną Vilkaviškį okupavo nacistinės Vokietijos valdžia. Sistemingas Vilkaviškio žydų naikinimas prasidėjo 1941 liepos 28 d., nužudant apie 900 vyrų. Likusiems žydams, daugiausiai moterims ir vaikams, buvo įkurtas getas vietiniuose barakuose, netoli sušaudytų vyrų masinės kapavietės. Geto žydai buvo nužudyti kitą dieną po Roš Hašanos, 1941 metų rugsėjo 24-ą.

Iš viso liepos – rugsėjo mėnesiais buvo nužudyti 3400 Vilkaviškyje gyvenusių žydų.

Atminimo akmenys Vilkaviškyje įrengti Kleinšteinų šeimai atminti (Maironio g. 21). Įrengimą inicijavo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vadovė Elena Savickienė.