english

Saadia Bokšickis-Bahat

(g. 1928 liepos 27 d., Alytuje)

Saadia pirmuosius vienuolika savo gyvenimo metų praleido Alytuje ir 1939 metais persikėlė į Vilnių. Ten jis mokėsi Petro Vileišio mokykloje, vėliau vienerius metus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, tačiau 1941 m. mokslus teko mesti ir kartu su visa šeima persikelti į getą, kur juos kalino.

1943 m. prieš pat geto likvidaciją Saadia buvo atskirtas nuo šeimos ir deportuotas į koncentracijos stovyklą Estijoje, kur teko kęsti badą ir sunkius fizinius darbus. 1944 m. jis buvo perkeltas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, ten jis sugebėjo pabėgti iš vaikų būrio, gabenamo į dujų kambarius Birkenau (išgyvenusiųjų buvo 7 iš 514). Vėliau jis buvo perkeliamas į Danzig-Burggraben povandeninių laivų statybai, artėjant rusų pajėgoms jis buvo priverstas palikti mirties stovyklą ir prisijungti prie mirties žygio. Galiausiai jis buvo išlaisvintas 1945 metais.

Atgavęs jėgas jis bandė sugrįžti į Lietuvą, tačiau sužinojus, kad vienintelis šeimos narys likęs Lietuvoje buvo jo sesuo Lilija, Saadia nusprendė vykti į Palestiną, ją jis pasiekė 1946 metais.

Vėliau Saadia įstojo į agrikultūros mokyklą, kurią metė nepraėjus dviems metams tam, kad prisijungtų prie Izraelo Nepriklausomybės karo. Po karo jis tapo vienas iš Kibuco kūrėjų.

1952 – 1956 metais jis studijavo mechaninę inžineriją ir 37-erius metus dirbo vienoje svarbiausių Izraelio valstybinių kompanijų Armament Development Authority of Israel.

Išėjęs į pensiją Saadia atrado savo naują pašaukimą ir pradėjo savo skulptoriaus karjerą. Jis yra laimėjęs du apdovanojimus – vieną Izraelyje, kitą Italijoje. Visame pasaulyje yra eksponuojama 20 jo skulptūrų.

Atminimo akmuo Saadia Bokšickiui-Bahat įrengtas Vilniaus g. 27 šalia atminimo akmenų skirtų jo tėvams Šeinei Kronzonaitei-Bokšickienei, Mendeliui Bokšickiui ir seseriai Lilijai Bokšickytei-Winterfeld.

Atminimo akmuo Sadiai Bahaat įdėtas jo paties ir sesers Lilijos Bokšickytės-Winterfeld iniciatyva, padedant Adolfo Ramanausko Vanago gimnazijos moksleiviams, mokytojai Meilei Platūkienei ir Alytaus miesto savivaldybei.