Šeinė Kronzonaitė-Bokšickienė

(g. 1981 m., nužudyta 1943 m. Paneriuose)

Šeinė Kronzonaitė-Bokšickienė gyveno Alytuje ir priklausė 1929-1940 m. Alytuje veikusiai Lietuvos sionistų moterų draugijai. Organizacijos tikslas buvo įkurti „žydų tautai teisėtą vietą Palestinoje”. Draugija buvo numačiusi steigti įvairias kultūros – švietimo įstaigas, kurios plėstų ir lavintų žydų kalbą, kultūrą ir literatūrą. Draugijos pirmininkė buvo Enė Cvilingienė, o vėliau ir pati Šeinė Kronzonaitė-Bokšickienė.

1939 m. ji kartu su šeima išsikraustė į Vilnių, o 1941 m. prasidėjus nacių okupacijai Lietuvoje kartu su šeima buvo kalinta Vilniaus gete. Vyras buvo nužudytas tais pačiais metais, o sūnus išvežtas į koncentracijos stovyklą Estijoje 1943 metais. Prieš pat geto likvidavimą 1943 m. kartu su dukra ji pabėgo iš geto ir bandė slapstytis, tačiau po kelių savaičių buvo surasta ir nužudyta. Jos dukrai Lilijai išsigelbėti pavyko.

Š.Bokšickienės sūnus Saadia Bahat savo motiną prisimena gražiais žodžiais ir ypatingu švelnumu:

„Mama buvo tarsi grožio, estetikos, gero skonio ir puikių manierų pavyzdys šeimoje. Viskas, ką ji darė, buvo tarsi elgesio modelis.“

Atminimo akmuo Šeinai Kronzonaitei-Bokšickienei įrengtas Vilniaus g. 27 šalia kitų atminimo akmenų skirtų jos vyrui Mendeliui Bokšickui ir vaikams – dukrai Lilijai ir sūnui Saadia.

Atminimo akmuo Šeinai Kronzonaitei-Bokšickienei įdėtas sūnaus Saadios Bahaat (Bokšickio), dukros Lilios Bokšickytei-Bahaat iniciatyva, padedant Adolfo Ramanausko Vanago gimnazijos moksleiviams, mokytojai Meilei Platūkienei ir Alytaus miesto savivaldybei.