Lietuvos laikinojoje sostinėje tarpukariu gyveno beveik keturiasdešimt tūkstančių žydų, iš jų Holokaustą išgyveno mažiau nei trys tūkstančiai.

1941 m. birželio 25 d. laikinąją sostinę okupavus naciams, Kaune prasidėjo žydų žudynės, kurių iniciatoriai ir vykdytojai dažniausiai buvo lietuviai. Vos naciams įžengus į Kauną, dar tą pačią dieną, prasidėjo Vilijampolės pogromas, per kurį nužudyta apie 800 žmonių, po 2 dienų įvyko vieša maždaug 50 žydų egzekucija, nukankinant juos Lietūkio garaže, taip pat prasidėjo šaudymai Kauno VII forte. Skaičiuojama, kad iki Kauno geto įkūrimo Vilijampolėje buvo nužudyta apie 10 tūkstančių kauniečių.

Įkūrus Kauno getą, jame vienu metu daugiausiai gyveno apie 30 tūkstančių žmonių. Įvairių akcijų metu dauguma jų buvo sušaudyta IX forte, dalis deportuota į įvairias koncentracijos stovyklas. Apie 500 žydų pabėgo ir prisidėjo prie partizanų artimiausiuose miškuose.

Atminimo akmenys įrengti šiems kauniečiams atminti: